Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

Kriaušės, kaip sukultūrinti augalai, žinomi iš labai senų laikų. Jas mini jau Homeras. Kriaušių buvo išvesta daugybė rūšių ir veislių. Teofrastas mini tris veisles, Katonas penkias – šešias, o Plinijus jau pamini mažiausiai 38 kriaušių veisles. XVII a. Prancūzijoje buvo žinoma 300 veislių, o XIX a. jau išvesta apie 1000. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama iki 5000 kriaušių rūšių ir veislių.

Europos kriaušių augintojai daugiausia renkasi paprastosios kriaušės (Pyrus communis) rūšies veisles, o Azijoje dažniausiai auginamos Pyrus pyrifolia arba Pyrus sinensis rūšių kriaušės.

Augalų morfologijaKeisti

Medžio lapai paprasti, ištisiniai, pražangiai išsidėstę.

Žiedai dvilyčiai, sutelkti skėtiškose kekėse arba skydiškose šluotelėse, būna išsidėsčiusių pavieniui. Vainiklapiai balti, kartais rožiniai, su ilgu nageliu.

Vaisius: netikrasis vaisius obuolys, vadinamas kriauše. Atvirkščiai kūgiškas, kartais apvalus ar kitokios formos, įvairaus didumo ir spalvos. Minkštimas su kietomis ląstelėmis (sklereidėmis).

RūšysKeisti

Lietuvos kriaušėsKeisti

Lietuvoje savaime auga ir yra auginamos šios rūšys:

SudėtisKeisti

Kriaušių vaisiuose yra mažai rūgščių, o cukraus kiekis panašus kaip obuolių, todėl tai saldūs vaisiai. Kriaušėse nemažai kalio ir kitų organizmui reikalingų mineralinių medžiagų.

NuorodosKeisti

Vaisių produkcijaKeisti

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
  Kinija 13676
  JAV 789
  Italija 770
  Ispanija 558
  Argentina 520
  Pietų Korėja 470
  Turkija 355
  Pietų Afrikos Respublika 337
  Japonija 326
  Belgija 280

Vikiteka