Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides
Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides)
Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Žilakrūminiai
( Elaeagnaoceae)
Gentis: Šaltalankis
( Hippophae)
Rūšis: Dygliuotasis šaltalankis
( Hippophae rhamnoides)

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeimos krūmas ar žemaūgis medelis. Paplitęs didesnėje vidutinių platumų Eurazijos dalyje, Lietuvoje įveistas.[1]

Šakos tiesios, tankiai apaugusios dygliais. Lapai lancetiški, pilkšvai žali, apatinė pusė pilka, 3–8 cm ilgio ir 7 mm pločio. Augalas dvinamis, žydi balandį, prieš sulapojant. Žiedai vienalyčiai: kuokeliniai, susitelkę apvaliomis varpomis; piesteliniai susitelkę po 2–5 šakelių pažastyse. Vaisiai oranžiniai, gausūs. Dygliuotasis šaltalankis leidžia daug šaknų atžalų.[2]

Vaisiuose yra daug vitamino C, 3,6 proc. cukraus, 2,6 proc. rūgščių; minkštime yra 8 proc. aliejaus, kuriame daug provitamino A.[3] Lapai turi tanino ir naudojami kaip rauginė žaliava, taip pat vartojami liaudies medicinoje.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282. PDF Archyvuota kopija 2021-06-23 iš Wayback Machine projekto.
  2. Dygliuotasis šaltalankis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 154
  3. Šaltalankis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013