Acer negundo
Uosialapis klevas (Acer negundo)
Uosialapis klevas (Acer negundo)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Kleviniai
( Aceraceae)
Gentis: Klevas
( Acer)
Rūšis: Uosialapis klevas
( Acer negundo)
Binomas
Acer negundo
L., 1753
Uosialapio klevo paplitimas
Uosialapio klevo
savaiminis paplitimas Šiaurės Amerikoje

Uosialapis klevas (Acer negundo) – klevinių (Aceraceae) šeimos medis.

Uosialapio klevo pumpuras
Uosialapio klevo žiedai
Uosialapio klevo kuokeliniai žiedai

Paplitimas

redaguoti

Savaime plačiai paplitęs Šiaurės Amerikos žemyne. Šiauriausia jų populiacija auga vidurio Saskačevano ir Manitobos valstijose, piečiausia ir nuo likusių populiacijų labiausiai izoliuoti auga Gvatemaloje. Rytuose nuo JAV paatlantės valstijų iki Ramiojo vandenyno pakrančių Kalifornijos valstijoje.

Apibūdinimas

redaguoti

Aukštis 10–25 m, laja 6-10 m skersmens, dažnai užauga keli kamienai, kurių skersmuo 30–50 cm, labai retai iki 1 m. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški. Kuokeliniai žiedai sukrauti nusvirusiuose šluotelės pavidalo žiedynuose, o piesteliniai – kekėse. Žydi balandžio mėn. prieš išsiskleidžiant lapams. Vaisiaisparnavaisiai ir sunoksta rugsėjospalio mėn.

Porūšiai

redaguoti

Uosialapių klevų porūšių skaičius tarp botanikų yra ginčų objektas. Dalis jų porūšius laiko atskiromis rūšimis. Žemiau pateiktos 4 rūšys:

  1. Acer negundo subsp. interius (Britton) Á.Löve & D.Löve; Šiauriausia populiacija. Savaime paplitę nuo pietryčių Albertos, vidurio Saskačevano ir vidurio Manitobos provincijų Kanadoje, iki Naujosios Meksikos valstijos JAV pietuose.
  2. Acer negundo subsp. negundo; Natūraliai paplitę JAV nuo Atlanto vandenyno pakrančių iki Uolinių kalnų.
  3. Acer negundo subsp. californicum (Torr. & A.Gray) Wesm.; Nuo kitų porūšių išsiskiria stambesniais lapais. Savaime paplitę Kalifornijoje ir Arizonoje.
  4. Acer negundo subsp. mexicanum (DC.) Wesm.; Piečiausia populiacija. Savaime paplitę Gvatemaloje bei Meksikos Čiapo, Chalisko, Oachakos, Tamaulipaso, Verakruso valstijose.

Lietuvoje

redaguoti

Augalas introdukuotas, auginamas kaip dekoratyvinis miestų želdiniuose, pakelių juostoms formuoti, taip pat sodinamas smėlynams apželdinti. Auga greitai, gajus. Nesunkiai nukonkuruoja gluosnius ir stumia juos iš natūralių augaviečių, todėl Aplinkos ministerijos paskelbtas kaip naikintinas invazinis augalas.[1]

Invazine rūšimi paskelbtas už savaiminio arealo ir kraštuose, kuriuose buvo introdukuotas, bet vėliau nekontroliuojamai išplito ir plinta, užgoždamas vietinę augaliją ir užimdamas naujus jos biotopus.

Panaudojimas

redaguoti

Iš uosialapio klevo leidžiama sula ir iš jos gaminamas sirupas. Mediena menkavertė, neatspari puvimui.

Taip pat skaityti

redaguoti

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti