Paprastoji alyva

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Paprastoji alyva (Syringa vulgaris) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos lapuotis krūmas. Natūraliai auga Balkanų pusiasalio kalnų pašlaitėse, bet nuo seno auginamas beveik visoje Europoje.

Tai lapus metantis stambus krūmas ar nedidelis medis, išaugantis iki 6-7 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 20 cm. Nuo šaknų augalas leidžia daug gajų atžalų. Kamienas trumpas, dažnai kreivas, šakotas. Žievė pilka ar pilkšvai ruda, jaunų medžių lygi, senų – sueižėjusi, atsilupusi. Lapai paprastieji, lygiakraščiai, širdiški, 4-12 cm ilgio, 3-8 cm pločio, viršutinė pusė tamsiai žalia, rudenį negelsta. Žiedai labai kvapnūs, alyvinės, baltos, melsvos, rausvos spalvos, susitelkę į šluotelinius žiedynus (8-18 cm ilgio). Žiedai 5-8 mm skersmens, turi po keturis žiedlapius. Vaisius – sausa, lygi, 1-2 cm ilgio sėklų dėžutė. Išdžiūvusi ji persiskiria į dvi dalis ir išbarsto sparnuotas sėklas.

Paprastosios alyvos – labai populiarus dekoratyvinis augalas, Lietuvoje dažniausiai sodinamas sodybose, prie namų, rečiau parkuose, pakelėse. Kvapnūs žiedynai skinami ir merkiami kaip gėlės. Išvesta daug dekoratyvinių veislių. Vasaros pabaigoje augalą gali užpulti miltligė. Patariama nužydėjusius žiedynus karpyti tuoj po žydėjimo, dėl to kitamet medis žydės gausiau.

• 
  Žydintis krūmas
• 
  Požymiai
• 
  Vaisiai
• 
  Alyvų puokštė – Edouard Manet paveikslas