Grakščioji liepa
Tilia |
---|
Grakščioji liepa (Tilia x euchlora) |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Tilia x euchlora K.Koch., 1866 |
Grakščioji liepa (Tilia x euchlora) – dedešvinių (Malvaceae) šeimos, liepų (Tilia) genties lapus metantis medis. Rūšis introdukuota Lietuvoje. Grakščioji liepa yra mažalapės ir kaukazinės liepos hibridas. Liaudyje grakščioji liepa dar vadinama Krymo liepa.
Morfologija
redaguotiLaja tanki, kiaušiniška, 5–12 m skersmens, žemutinės šakos nulinkusios žemyn. Žievė iš pradžių šviesiai pilka, vėliau juosva. Ūgliai gelsvai žali, pliki arba apaugę žvaigždiškais plaukeliais. Pumpurai pražanginiai, pailgai kiaušiniški, ūglių spalvos. Lapai paprasti, kotuoti, plačiai kiaušiniški, trumpai nusmailėjusia viršūne, 5–12 cm ilgio, blakstienotais, dantytais kraštais, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė blankios žalios spalvos, su rausvų plaukelių kuokštais gyslakertėse. Vienanamis. Žiedai geltoni, po 3–7 susitelkę prie 5–8 cm ilgio pažiedlapio. Žydi liepos viduryje. Vaisiai penkiabriauniai, elipsiški, riešutėliai prinoksta rugsėjo–spalio mėnesį. Lietuvoje vaisiai daugiausiai būna nebrandūs, todėl dauginama skiepijimu.
Įprastai užauga iki 20 m aukščio.
Augavietės
redaguotiAtspari šalčiui ir trumpalaikiai sausrai, gerai auga pusiau pavėsyje. Labai atsparios užterštam orui. Tinka auginti pavieniui, grupėmis, želdinti gatves, skverus ir gyvenvietes. Vėlyvu žydėjimu prailgina medunešį.
Paplitimas
redaguotiPanaudojimas
redaguotiMediena naudojama kurti skulptūroms, dėl savo minkštumo lengvai tekinama. Iš jos gaminami degtukai, braižybos įrankiai, žaislai, modeliai. Naudojama ir statybose vidaus apdailai.
Liaudies medicinoje naudojami liepos žiedai arbatai, kuri skirta peršalimui gydyti.
Visų rūšių liepos duoda medaus daugiau, kaip bet koks kitas augalas. Viena didelė liepa dažnai duoda medaus daugiau, negu hektaras grikių. Esant šiltam ir drėgnam orui, ypač naktimis, nektaras iš liepų žiedų net varva. Per dieną viena bičių šeima iš liepų parneša iki 7,5 kg medaus.
Literatūra
redaguoti- A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (278 psl.)