Tikroji metasekvoja
| Metasequoia glyptostroboides |
|---|
 Tikroji metasekvoja |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Metasequoia glyptostroboides Hu & W.C.Cheng, 1948 |
| Sinonimai |
|
Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, vienintelė išlikusi metasekvojų (Metasequoia) gentyje medžių rūšis.
Istorija
redaguotiRastos genties fosilijos parodo, kad gentis evoliucionavo vėlyvojo kreidos periodo senomanijos laikotarpiu prieš 100 milijoną metų.[2]
Remdamasis fosilijomis, pirmą kartą metasekvojų gentį aprašė japonų paleobotanikas Šigeru Mikis (Shigeru Miki) 1941 m., kadangi jas anuo metu žinojo tik iš iškasamių fosilijų ir buvo manyta, kad metasekvojos seniai išnykusios.
1941 m. Hubėjaus provincijos Ličuanio apskrities kalnuoto regiono nuokalnių atokioje Moudao gyvenvietėje kinų miškininkas vardu To Kanas (Toh Kan) aptiko keistą, dar neatpažintą medį, bet žiemos metu nusilaužtos be lapelių šakelės tinkamai neišsaugojo ir nebandė identifikuoti. Tai galbūt galėjo būti paskata kitam kinų miškininkui – Čanui Vangui (Zhan Wang), kuris čia atvyko 1943 m. ir liepos 21 d. paėmė neidentifikuoto medžio pavyzdžius, ir klaidingai identifikavo rūšį. Dar praėjus pusantrų metų laikotarpiui, 1946 m. kaip identifikuotą ir augančią gyvą metasekvoją apibudino kinų botanikai Van Čun Čengas (Wan Chun Cheng; 1904–1983 m.) ir Hu Ksiansu (Hu Xiansu; 1894–1968). 1947 m. buvo surinktos sėklytės. 1947 m. pabaigoje ir 1948 m. pradžioje iš Kinijos dalis sėklyčių keliomis partijomis buvo išsiuntinėtos į Arnoldo arboretumą, karališkuosius Kju ir Edinburgo botanikos sodus, Misūrio botanikos sodą ir į kitų šalių – Danijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Indijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos botanikos sodus, arboretumus, miškininkystės agentūras.[3]
1948 m. Hu Ksiansu (Hu Xiansu) ir Van Čun Čengas (Wan Chun Cheng) paskelbė ir mokslinį lotynų kalba binominį pavadinimą – Metasequoia glyptostroboides.
Paplitimas
redaguotiTai grėsmingai nykstanti medžių rūšis, 2010 m. duomenimis, natūraliame paplitimo areale buvo išlikę 5 393 brandaus amžiaus[4] su maža genetine įvairove medžiai.[5]
Tikrosios metasekvojos natūralus savaiminio paplitimo arealas yra vidurio pietryčių Kinijoje – šiaurės vakarų Hunanio provincijoje augavietės 750–1500 m aukštyje, rytų Sičuano ir pietvakarių Hubėjaus provincijose bei Čongčinge.[4][6]
Jas atradus, jos imtos plačiai auginti ir visoje Kinijoje. Nuo 1948 metų už Kinijos ribų buvo išsiųsta sėklos ir daigeliai į Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką, kur dabar gana plačiai auginamos JK, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos bei ypač JAV botanikos soduose, miestų parkuose, privačiose žmonių valdose.
Lietuvoje
redaguotiTikrosioms metasekvojoms yra gana tinkamos sąlygos augti vakarų, pietvakarinėje Lietuvoje. Kaune esančiame Vytauto Dydžiojo universiteto botanikos sode augantys 50 metų amžiaus medžiai siekia 11 metrų aukštį, 2019 m. žydėjo.[7]
Lietuvoje jauni medeliai dažnai apšąla, šalyje auginama retai.[8]
Matmenys
redaguotiTai mažiausia sekvojinių (Sequoioideae) pošeimio medžių rūšis.[9] Iš labai negausios populiacijos sprendžiant, manoma kad jos paprastai užauga 40–45 m, bet gali užaugti daugiau kaip 48 m aukščio ir virš 2,1 m skersmens kamienu,[9] nors pasaulyje buvo pradėtos auginti mažiau nei prieš 74 metus, bet pasodinti individai yra pasiekę 25–40 m aukštį ir su 1–1,3 m skersmens kamienais.[10]
Kinijoje žinoma aukščiausia tikroji metasekvoja yra 36,5 m aukščio.[9]
Palyginti per trumpą – penkiasdešimties metų laikotarpį iš sėklų arba nedidelių daigelių kai kurie medžiai išaugo iki nepaprasto dydžio. Bene didžiausias iš jų yra medis augantis „Bailey“ arboretume, Lokusto („Locust“) slėnyje (Niujorko valstija). 1998 m. rugpjūčio pabaigoje jo aukštis siekė 31,69 m aukštį ir krūtinės lygyje buvo 5,38 m apimties, kurio vainiko plotis siekė 18,2 m. Keletas medžių Prinstone (Naujasis Džersis), augančių giraitėje prie nedidelio upelio Brodmido („Broadmeade“) parke, dabar yra daugiau kaip 38,1 m aukščio, nors jie ir nepasižymi didele kamieno apimtimi ir nėra plačios lajos kaip anksčiau paminėtas medis augantis „Bailey“ arboretume. Augantys jiems palankiose vietovėse daugelis kitų medžių yra daugiau kaip 30,4 m aukščio ir 3,65 m kamieno apimties.[11]
Apibūdinimas
redaguotiTikroji metasekvoja morfologiškai panaši į dvieilį taksodį (Taxodium distichum) ir visžalę sekvoją (Sequoia sempervirens).[12]
Tikrosios metasekvojos yra lapus metantys, vienanamiai, greitai augantys medžiai. Medžio laja siaura kūgio ar piramidės pavidalo, o su amžiumi tampa plačiai kūgiška. Kamieno paviršius nelygus, vertikaliai banguotas, bet tiesus ir prie pagrindo dažnai platėjančiai atraminis,[6][13] kartais išauga daugiakamienis. Jaunų medelių žievė rausvai ruda, vėliau ima tamsėti, pilkšvėti, įtrūkinėja, ima luptis ilgomis siauromis juostomis. Pavasarį ir vasarą lapeliai melsvai ar gelsvai žali, iš apatinės pusės blankesni.[13] Brandžių, senų medžių lapeliai 0,8–1,5 cm ilgio ir 1,2–2 mm pločio, bet ant jaunų medelių jie didesni.[13] Lapeliai primena paprastosios eglės spyglį, bet neaštrūs, išsidėstę tvarkingai priešingai, šakelių ašies atžvilgiu 45–60° kampu, 2–5 mm vienas nuo kito. Ant šakelės gali būti 50–60 ir daugiau lapelių.[6] Rudenį prieš nukrisdami tampa oranžinio ar raudono atspalvio.[13] Vyriški strobilai šviesiai geltonai rudi susitelkę siauromis kabančiomis iki 12 cm ilgio kekėmis, o moteriški geltonai žali, pavieniai, stačiai išaugantys ūglių viršūnėje ar šalia jos.[14] Jų kankorėžiai ovalūs ar nežymiai kiaušinio formos, nedideli, maksimaliai 2 cm ilgio,[15] kitais šaltiniais – 1,5–2,5 cm skersmens su juos dengiančiais 16–28 žvyneliais,[10] prisitvirtinę prie šakelės kabo and ilgesnių ar trumpesnių kotelių. Moteriški kankorėžėliai šviesiai rudos spalvos, kiaušinio pavidalo ovalios formos, tuo tarpu vyriški kankorėžėliai labiau tamsesnės rudos spalvos, labiau apvalesni ir nukarę laikosi ant ilgokų kotelių. Sėklų branda spalio-lapkričio mėnesiais.[13]
Dirvožemis ir atsparumas
redaguotiGerai auga gausiame humuso kiek drėgname bet gerai pralaidžiame dirvožemyje. Geriausi jų augimo rezultatai buvo pasiekti, kai jos buvo pasodintos į aliuvinį dirvožemį lygumose ir prie upių, taip pat į drėgnesnes, su neaukštais šlaitais kalnų papėdes.[16] Labai mėgsta atvirai saulėtas vietas.[17]
Priskiriama 5–10,[3] kitais šaltiniais – 5–8[17] ir net 4 atšiaurumo zonai.[18][19] Maksimaliai gali atlaikyti nuo -23,3 °C iki -28,8 °C laipsnių speigą.[6]
Paprastai jos blogai auga vietovėse, kur vyrauja stiprūs vėjai, dykumose, kalnuose.[20].
Nuo 1948 m. jos buvo pasodintos daugelyje Kinijos regionų ir introdukuota į daugiau kaip 50 Azijos, Afrikos, Europos ir Amerikos šalių, kur labai gerai auga. Pavyzdžiui, aukštų platumų vietovėse, tokiose kaip Sankt Peterburgas, Kopenhaga ir Aliaska, jos ištveria žiemą esant minusinei temperatūrai. Labai nedaug rūšių yra taip lengvai prisitaikiusios, kad jas galima introdukuoti tokiose įvairiose vietovėse.[16]
Atspari oro užterštumui.[17]
Amžius
redaguotiSprendžiant iš negausios tikrųjų metasekvojų populiacijos, jos gyvena iki 420 metų, bet galimai ilgiau.
Panaudojimas
redaguotiKinijoje, JAV ir daugelyje vidutinių platumų klimato juostose sodinama kaip dekoratyvinis medis. JAV, Europoje dažnai auga botanikos soduose, miestų parkuose, jomis apželdinami miestų šaligatviai. Kadangi tai greitai augantys medžiai, Kinijoje imta jais želdinti atkuriant miškus.
1984 m. pavasaryje tikroji metasekvoja buvo pasirinkta kaip Hubėjaus provincijos sostinės Vuhano miesto medžiu.[21]
Grėsmė ir apsauga
redaguotiTikrosios metasekvojos labai retos, laikomos grėsmingai nykstančia rūšimi, kadangi kalnų slėniuose labai kultivuojamas ryžių auginimas, to pasekoje šių medžių natūralus arealas siaurėja. Įrašyta į tarptautinės raudonosios knygos sąrašus.
Auginimas
redaguotiIš sėklų užauginti tikrąją metasekvoją gana sudėtinga, o ir sėklų daigumas siekia tik apie 5 procentus. Patartina į durpių vazonėlį pasėti mažiausiai 20 sėklų, užberiant jas iki 1/4 cm žemės sluoksniu. Kad jos sudygtų, joms reikia gero apšvietimo. Vazonėlį patartina įdėti į plastikinį maišelį, kad jame būtų daugiau drėgmės, bei palaikyti dirvožemį drėgną. Vazonėlis laikyti vėsioje, bet netiesiogiai saulės spindulių apšviestoje vietoje. Sėklos sudygs per 30–40 dienų. Prieš sodinant į pastovią vietą, daigams reikia sustiprėti – leidžiant jiems paaugti bent kelis centimetrus.[22]
Veislės
redaguotiYra išveista tikrųjų metasekvojų veislių:[19]
- „Hamlet’s Broom“
- „Miss Grace“
- „Ogon“
- „Schirrmann’s Nordlicht“
Galerija
redaguoti-
Tikrosios metasekvojos jauni lapeliai -
Tikrosios metasekvojos lapeliai -
Tikrosios metasekvojos šakelė -
Tikrosios metasekvojos žiedpumpuriai -
Tikrosios metasekvojos vyriški kankorėžėliai -
Tikrosios metasekvojos subrendę moteriški kankorėžiai ir sėklytės -
Tikrosios metasekvojos sėklytės -
Tikrosios metasekvojos subrendusio medžio kamienas -
Tikrosios metasekvojos kamienas -
Tikrosios metasekvojos rudenį Sagamiharo parke (Japonija) -
Rudenį, prieš nukrentant, tikrosios metasekvojos lapeliai paruduoja -
![27 m aukščio auganti Krokuvoje[23]](//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6f/Dawn_redwood_%28Metasequoia_glyptostroboides%29%2C_38_Beliny-Pra%C5%BCmowskiego_Av%2C_Krak%C3%B3w%2C_Poland.jpg/127px-Dawn_redwood_%28Metasequoia_glyptostroboides%29%2C_38_Beliny-Pra%C5%BCmowskiego_Av%2C_Krak%C3%B3w%2C_Poland.jpg)
-
Jauna tikroji metasekvoja numetusi žiemai lapelius -
Tikrosios metasekvojos kelmas su 25 rievėmis. -
Tikrosios metasekvojos bonsai
.jpg)
.jpg)
.jpg)
![27 m aukščio auganti Krokuvoje[23]](/wiki/Vaizdas:Dawn_redwood_(Metasequoia_glyptostroboides),_38_Beliny-Pra%C5%BCmowskiego_Av,_Krak%C3%B3w,_Poland.jpg)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „IUCN Red List - Metasequoia glyptostroboides“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2010-12-17.
- ↑ researchgate.net / The Evolution and Biogeographic History of Metasequoia; Authors: Ben Le Page, Hong Yang, Midori Matsumoto | December 2005
- ↑ 3,0 3,1 treesandshrubsonline.org / Metasequoia glyptostroboides Hu & Cheng | Trees and Shrubs Online – Tarptautinė dendrologijos draugija (International Dendrology Society)
- ↑ 4,0 4,1 iucnredlist.org / Metasequoia glyptostroboides; Last assessed: 17 December 2010 | Tarptautinė raudonoji knyga
- ↑ arboretum.harvard.edu / Old Molecules, New Climate: Metasequoia’s Secrets; Arnoldia – Volume 76, Issue 2, by Hong Yang and Qin Leng on Nov 15, 2018
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 conifers.org / Metasequoia glyptostroboides
- ↑ diena.lt / Pirmą kartą „pražydo“ itin retas medis – tikroji metasekvoja | 2019-03-19
- ↑ vle.lt / Metasekvoja | Visuotinė lietuvių enciklopedija
- ↑ 9,0 9,1 9,2 savetheredwoods.org / DAWN REDWOODS
- ↑ 10,0 10,1 monumentaltrees.com / The dawn redwood (Metasequoia glyptostroboides)
- ↑ arnoldia.arboretum.harvard.edu / Metasequoia glyptostroboides: Fifty Years of Growth in North America, By John E. Kuser Archyvuota kopija 2013-11-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ missouribotanicalgarden.org / Metasequoia glyptostroboides | Misūrio botanikos sodas
- ↑ 13,0 13,1 13,2 13,3 13,4 efloras.org / Metasequoia glyptostroboides | Flora of China
- ↑ dendro.cnre.vt.edu / Dawn redwood | Virginia Tech Dendrology
- ↑ archive.org / scn.org / Metasequoia glyptostroboides (Water Fir) Archyvuota kopija 2010-08-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 16,0 16,1 fao.org / China – Metasequoia: the national fossil tree; By Chao Chin Ju
- ↑ 17,0 17,1 17,2 arborday.org / Dawn Redwood Metasequoia glyptostroboides | Arbor Day Foundation
- ↑ landscapeplants.oregonstate.edu / Metasequoia glyptostroboides
- ↑ 19,0 19,1 plants.ces.ncsu.edu / Metasequoia glyptostroboides
- ↑ archive.org / skidmore.edu / GIS Analysis of the Metasequoia Archyvuota kopija 2011-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ flora.huh.harvard.edu / THE CHRONOLOGY OF THE “LIVING FOSSIL” METASEQUOIA GLYPTOSTROBOIDES (TAXODIACEAE): A REVIEW (1943–2003); JINSHUANG MA
- ↑ thespruce.com / How to Grow and Care for Dawn Redwood; By VANESSA RICHINS MYERS, Updated on 06/22/22, Reviewed by ANDREW HUGHES
- ↑ crfop.gdos.gov.pl / Metasekwoja chińska - Metasequoia glyptostroboides | 2004-05-08
Nuorodos
redaguoti
Vaizdo įrašai ir pasakojimai apie tikrąją metasekvoją anglų k.:
- youtube.com / Trees with Don Leopold – dawn redwood
- youtube.com / Dawn Redwood Grove at the U.S. National Arboretum
- youtube.com / How fast does a REDWOOD GROW ?
- youtube.com / Dawn Redwood (Metasequoia glyptostroboides)
- youtube.com / A Quick Look at a Grove of Huge Dawn Redwood Trees