Stambiauogė spanguolė

Vaccinium macrocarpon

Stambiauogė spanguolė (Vaccinium macrocarpon)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Erikiniai
( Ericaceae)
Gentis: Šilauogė
( Vaccinium)
Pogentė: Spanguolė
( Oxycoccus)
Rūšis: Stambiauogė spanguolė
( Vaccinium macrocarpon)

Stambiauogė spanguolė (Vaccinium macrocarpon) – erikinių (Ericaceae) šeimos uogakrūmių rūšis. Savaime auga Šiaurės Amerikoje (rytų Kanadoje, rytų JAV, pietuose arealas siekia Šiaurės Karoliną). Įveista Europoje.[1][2]

Stiebas šliaužiojantis, 0,4–1,5 m ilgio. Lapai elipsiški, kieti. Žiedai 2–3 cm ilgio, šviesiai rausvi. Vaisius – 1–2 cm skersmens raudona uoga.

Lietuvoje stambiauogė spanguolė įveista 1965 m. Gerai auga drėgnuose, rūgščiuose, nederlinguose durpiniuose dirvožemiuose.[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. „Spanguolė“. Vilniaus universiteto Botanikos sodas. Nuoroda tikrinta 2021-03-23.
  2. Spanguolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  3. Stambiauogė spanguolė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 74