Apeninai
Šalis Italijos vėliava Italija, San Marino vėliava San Marinas
Aukščiausi kalnai Korno Grandė (2912 m)
Kalnagūbriai Šiaurės Apeininai, Vidurio Apeninai, Pietų Apeninai
Upių ištakos Tibras, Arnas ir kr.
Ežerai
Uolienos klintis, skalūnai, smiltainis
Ilgis ~1200 km

Apeninai arba Apeninų kalnai (it. Appennini) – kalnų grandinė, besitęsianti nuo Italijos šiaurės iki pietų palei rytinę pakrantę. Šie kalnai „paskolino“ savo pavadinimą ir Apeninų pusiasaliui, kuris užima daugiausiai Italijos teritorijos.[1] Apeninuose yra piečiausias ledynas Europoje Kalderono ledynas.[2]

2023 m. Šiaurės Apeninų karstai ir urvai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Apeninai Italijos žemėlapyje

Geografija redaguoti

Kalnai nusidriekę per 1200 km.[3] Ašinė kalnų dalis sudaryta daugiausia iš klinties, skalūnų ir smiltainio, o pakraščiai – iš nuosėdinių uolienų. Pietvakarinėje dalyje vyksta vulkaniniai reiškiniai.

Klimatas subtropinis, Viduržemio jūros tipo. Vakariniuose, pavėjiniuose šlaituose iškrenta 1000–2000 mm per metus (Ligūrijos Apeninuose – iki 3000 mm), rytiniuose šlaituose ir tarpukalnių įdubose – 600–800 mm per metus. Kalnuose prasideda Tibro, Arno ir kt. upės.

Iki 300–500 m aukščio šiaurėje ir 600–800 m pietuose, auga sodai, parkai, vynuogynai, alyvmedžių giraitės, yra natūralios augmenijos (subtropinių krūmynų, miškų) ruožų. Iki 900 m šiaurėje ir 1000–1200 m aukščio pietuose, auga mišrieji miškai (ąžuolai, pušys, kaštonai), krūmynai, pievos; aukščiau auga bukų ir spygliuočių (kėnių, pušų) miškai, o aukščiausiuose kalnagūbriuose yra subalpinių bei alpinių pievų[4].

Skirstymas redaguoti

Šiuolaikiniai geografai Apeninus dalija į tris dalis: šiaurinę, vidurio ir pietinę.

Šiauriniai Apeninai pasižymi švelniomis formomis, neaukštais kalnais. Šie kalnai dar skirstomi į kitas tris dalis – Ligūrijos, Toskanos ir Umbrijos Apeninus.

Vidurio Apeninuose plyti aukščiausios visų Apeninų viršukalnės. Čia yra ir Gran Saso kalnų masyvas su aukščiausia Apeninų viršukalne Korno Grandė (2912 m).

Aukščiausios pietų Apeninų viršukalnės yra šios – Mileto (2050 m) ir Polino (2248 m).

Aukščiausios Apeninų viršukalnės redaguoti

 
Aukščiausia Apeninų viršukalnė Korno Grandė
 
Velinas (kairėje) ir Kafornija (dešinėje)
 
Vetorė
Viršūnė Aukštis
Korno Grandė 2912 m
Nerone 1525 m
Katrija 1701 m
Madžijas 1853 m
Peninas 1560 m
Sibila 2173 m
Vetorė 2476 m
Pico di Sevas 2419 m
Terminilas 2217 m
Velinas 2486 m

Istorinis pažymėjimas redaguoti

Šiaurės Apeninų karstai ir urvai
Pasaulio paveldo sąrašas

 
Apeninų kalnai Emilijoje-Romanijoje
Tipas Gamtinis
Kriterijus VIII
  Nuoroda (angl.) (pranc.): 1692
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 2023 m.  (45-oji sesija)
  Vikiteka: Apeninai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

II pasaulinio karo pabaigoje Italijos kampanijos metu Ašies pajėgos Apeninus panaudojo kaip gynybinę sieną, geriau žinomą Gotų linijos vardu. Priešinga pusė (Sąjungininkai) nesėkmingai atakavo gynybos liniją 1940 m. rugsėjį.

Išnašos redaguoti

  1. Lake 1911, p. 161.
  2. Pedrotti & Gafta 2003, p. 75
  3. Apeninai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-09-24.
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 32–33

Šaltiniai redaguoti

  • Lake, Philip (1911). "Apennines". In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. Vol. 2 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 161–163.
  • Pedrotti, F.; Gafta, D. (2003). „The High Mountain Flora and Vegetation of the Apennines and the Italian Alps“. In Nagy, László; Grabherr, G.; Körner, Ch.; Thompson, D.B.A. (eds.). Alpine biodiversity in Europe. Ecological studies, 167. Berlin, Heidelberg [u.a.]: Springer-Verlag. pp. 73–84..