Atverti pagrindinį meniu
Ginkgo biloba
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Ginkūnai
(Wikispecies-logo.svg Ginkgophyta)
Klasė: Ginkmedainiai
(Wikispecies-logo.svg Ginkgoopsida)
Šeima: Ginkmediniai
(Wikispecies-logo.svg Ginkgoaceae)
Gentis: Ginkmedis
(Wikispecies-logo.svg Ginkgo)
Rūšis: Dviskiautis ginkmedis
(Wikispecies-logo.svg Ginkgo biloba)
Dviskiautis ginkmedis Švėkšnos parke – seniausias egzempliorius Lietuvoje

Dviskiautis ginkmedis, ginkmedis (Ginkgo biloba) – vienintelė ginkūnų (Ginkgophyta) skyriaus, ginkmedainių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos rūšis.

ApibūdinimasKeisti

Tai vasaržalis, dvinamis augalas, gamtoje vyriški ir moteriški medžiai pasitaikantys santykiu maždaug 1:1, nors retkarčiais aptinkami ir vienanamiai medžiai. Įprastai savo paplitimo areale medis užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio, o kamienas – nuo 1 iki 4 m skersmens. Korėjoje žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m skersmens ginkmedis. Jų lapai vėduoklės pavidalo, su 8–10 cm ilgio lapkočiu. Vyriškieji žiedai yra žirginių pavidalo žiedynuose, išauga lapų pažastyse. Moteriškieji žiedai išauga lapų pažastyse po du, kiekvienas ant ilgos kojytės. Sėklos yra 2–3 cm ilgio ir 1,5 cm skersmens, jos turi mėsingą išorinį dangalą, todėl yra panašios į kaulavaisius. Mėsingasis sluoksnis šviesiai gelsvos spalvos, dvokiantis. Vidinė sėklos dalis valgoma, primeną briaunotą riešutėlį. Sėklos nunoksta spalio mėn. Pasėtos sudygsta po 3-4 savaičių. Mėgsta kalkingus, derlingus ir pakankamai drėgnus dirvožemius.[1] Kaip manoma, kai kurie ginkmedžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų.

Mediena lengva ir minkšta, lengvai apdorojama, naudojama baldų gamyboje, smulkiems dirbiniams ir įpakavimo dėžėms.[1]

Tai labai atsparus augalas, galintis ištverti didelius šalčius ir augti net IV zonoje. Nereiklus dirvos sąlygoms. Yra žinoma, kad 4 ginkmedžiai išgyveno net po Hirošimos (Japonija) branduolinio bombardavimo. Ginkmedžiai atsparūs įvairių rūšių vabzdžiams, taip pat ligoms.

Sėklos valgomos, naudojamos įvairių (ypač Azijos) šalių tradiciniams patiekalams gaminti. Tačiau augdamos ginkmedžio sėklos skleidžia nemalonų, primenantį sugedusių riebalų kvapą. Didelis ginkmedžio sėklų kiekis gali būti nuodingas, nes jose yra cianidų.

Vaistinės augalo savybėsKeisti

Lapai savo sudėtyje turi medžiagų, gerinančių atmintį. Jų arbata naudota kaip atmintį gerinantis produktas jau tradicinėje kinų medicinoje (gaminant ginkmedžio arbatą). Šiais laikais Ginkgo biloba lapai naudojami gaminti atmintį gerinantiems preparatams. Ginkmedžio lapuose yra flavonoido apigenino, pasižyminčio antivėžiniu veikimu.

PaplitimasKeisti

Ginkmedis auginamas Kinijoje ir Japonijoje prie šventyklų, 1730 m. introdukuotas į Europą, kur auginamas parkuose ir botanikos soduose. Lietuvoje labai retas. Auga Kauno botanikos sode, Švėkšnos parke.[1] Vertingas kaip retas dekoratyvinis medis. Puikiai tinka auginti miestų skveruose, parkuose, dideliuose ir mažuose soduose.

Geologinė istorijaKeisti

Šios klasės atstovai randami triaso iškasenose. Juros ir kreidos perioduose jie buvo paplitę visame Šiaurės pusrutulyje. Ginkmedis – seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 270 milijonų metų permo periodu. Dėl savo rūšies amžiaus dar vadinamas „gyvąja iškasena”.

GalerijaKeisti


 

Vikiteka

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Ginkmedis. Lietuvos TSR Flora. T. 1. Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959, 82–85 psl.

NuorodosKeisti