Sąrašas:Lietuvos stačiatikių bažnyčios
Lietuvoje yra stačiatikių ir sentikių cerkvės.
Stačiatikiams priklausančios bažnyčios
redaguotiLietuvoje yra 56 stačiatikių bažnyčios. Jos pavaldžios 5 dekanatams (rus. благочиние).
Stačiatikių koplyčios
redaguotiSentikių cerkvių yra apie 50:
Buvusios cerkvės
redaguoti- Alytaus tvirtovės katedra (mūrinė; pastatyta 1891 m.; 1919 m. paversta į katalikų Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčią)
- Birštono Šv. Panteleimono cerkvė (medinė; 1924 m. nugriauta)
- Biržų Šv. arkangelo Mykolo cerkvė (mūrinė; pastatyta 1865-1867 m.; išlikusi)
- Druskininkų Šv. Gabrieliaus cerkvė (pastatyta 1895 m; medinė; 2018 m. nugriauta)
- Druskininkų Šv. Pantaleono cerkvė (pastatyta 1895 m., 1918 m. perduota katalikų bažnyčiai, po II pasaulinio karo nugriauta)
- Gargždų Švč. Dievo Motinos ikonos "Tichvinskaya" cerkvė (pastatyta 1792 metais, 1851 metais sudegė, griuvėsiai perduoti sesėms benediktinėms, kurios šitoje vietoje pasistatė bažnyčią, 1925 metais bažnyčia nugriauta, jos vietoje buvo norima pastatyti unitų cerkvę)
- Gelvonų cerkvė (pastatyta 1872 m.; nuo 1926 m. mokyklos šokių salė; neišlikusi)
- Jonavos Šv. Dvasios cerkvė (pastatyta 1893 m.; nugriauta 1938 m.; jos vietoje pastatyta pradinė mokykla)
- Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė (pastatyta 1865 m.; dabar parodų ir koncertų salė; dvaro teritorijoje)
- Kaišiadorių cerkvė (pradėta statyti pries pirmąjį pasaulinį karą; nebaigta; 1925 m. nugriauta)
- Kalvarijos Šv. Agafono cerkvė (mūrinė; pastatyta 1903 m.; 1919 m. perduota katalikams, 1941 m. pradėta griauti bet nebaigta)
- Karališkių Švč. Dievo Motinos globos cerkvė (pastatyta 1891 m.; nugriauta apie 1970 m.)
- Kauno 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė (pastatyta 1896 m. Šančiuose; 1919 m. rekonstruota į bažnyčią; 1950 m. nugriauta)
- Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė (pastatyta 1904 m.; mūrinė; liko griuvėsiai)
- Kauno Petro ir Povilo katedra (nuo 1919 m. katalikų Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia)
- Kauno Šv. apaštalo Andrejaus cerkvė (Žaliakalnyje; pastatyta 1871 m.; neišlikusi)
- Kauno Šv. kankinio Aleksandro cerkvė (medinė, pastatyta Kęstučio laikais, apie 1600-uosius sugriauta)
- Kauno Šv. arkangelo Mykolo cerkvė (Panemunėjė; veikė apie 1900 m.; priklausė kariuomenei; po 1945 m. paversta susirinkimu sale)
- Kauno Šv. Nikolajaus cerkvė (1921 m. cerkvė perstatyta į Karo muziejaus rūmus)
- Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (Fredoje; mūrinė; pastatyta 1871 m., liko griuvėsiai, 2003 m. planuota perduoti armėnų bendruomenei.}
- Kretingos Šv. Vladimiro cerkvė (mūrinė; pastatyta 1875 m.; nugriauta 1925 m.)
- Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia (nuo 1919 m. katalikų bažnyčia)
- Kudirkos Naumiesčio Šv. Aleksejaus cerkvė (pastatyta 1913 m.; 1930 m. nugriauta; jos vietoje pastatyta mokykla; po 1930 m. miestelyje pastatyta Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia)
- Marijampolės Šv. Nikolajaus cerkvė (nuo 1918 m. katalikų Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia)
- Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė (medinė; pastatyta 1894 m.; 1928 m. rekonstruota į katalikų moksleivių bažnyčią)
- Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė (mūrinė; pastatyta 1888 m.; neveikianti; isšlikusi; [1])
- Merkinės senoji cerkvė (pastatyta 1530 m.)
- Merkinės senoji unitų cerkvė (pastatyta 1590 m.)
- Molėtų Šv. Onos cerkvė (mūrinė, pastatyta 1636 m., 1763 metais po gaisro rekonstruota į katalikų bažnyčią, 1805 metais nugriauta)
- Nemenčinės cerkvė (per antrąjį pasaulinį karą sudeginta)
- Pabradės cerkvė (nuo 1927 m. katalikų Pabradės Šv. Juozapato bažnyčia)
- Pasvalio Dievo Motinos Globėjos cerkvė (pastatyta 1903 m.; išlikęs pastatas)
- Radviliškio Šv. Vladimiro cerkvė (medinė; pastatyta 1870 m.; neveikianti, išlikusi)
- Raudonės Kristaus gimimo (pilies) cerkvė (pastatyta 1885 m.; neišlikusi)
- Rokiškio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (medinė; pastatyta 1894 m.; 1921 m. įrengta katalikų bažnyčia moksleiviams; neišlikusi)
- Rudaminos Atsimainymo cerkvė (mūrinė; pastatyta 1876 m.; išliko griuvėsiai)
- Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė (mūrinė penkiabokštė su varpine; pastatya 1905 m.; dabar priklauso Skuodo dvaro muziejui)
- Surdegio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė (pastatyta 1807 m., vėliau – katalikų klebonija, mokykla).
- Surdegio Šv. Dvasios soboro cerkvė (pastatyta 1812 m., dabar – katalikų bažnyčia).
- Šiaulių Šv. kankinio Jurgio Nugalėtojo cerkvė (nuo 1919 m. katalikų bažnyčia)
- Švenčionėlių Dievo Motinos Kazanės Ikonos cerkvė (nugriauta 1972 m., pastatytas atminimo kryžius)
- Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustafijaus cerkvė (pastatyta 1874 m.; 1925 m. apskrities savivaldybe pardavė cerkvę iš varžytinių ir nugriovė, jos vietoje pastatyti Šaulių sąjungos namai)
- Telšių Šv. Nikolajaus cerkvė (nuo 1935 m. katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. 1938 m. pastatyta nauja Telšių Šv. Nikolajaus cerkvė.)
- Ukmergės Kristaus prisikėlimo cerkvė (pastatyta 1869 m.; 1919 m. rekonstruota į katalikų Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčią)
- Utenos Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1869 m.; 1941 m. sudegė)
- Varėnos cerkvė (pastatyta 1893 m.; 1919 m. pertvarkyta į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią; 1933 m. perstatyta ir padidinta)
- Vilkaviškio Šv. Nikolajaus cerkvė (pastatyta 1894-1903 m.; nuo 1922 m. katalikų Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia)
- Vilkaviškio kariuomenės pulko cerkvė (išardyta 1921 m.)
- Vilniaus Georgijevskaja cerkvė (pastatyta Algirdo laikais apie 1350 m. Rasuose; 1608 m. perduota unitams; 1632 m. grąžinta stačiatikiams; 1655 m. degė; 1664 giuvėsiai perduoti jezuitams, kurie pastatė bažnyčia; 1794 bažnyčia uždaryta.
- Vilniaus Ioano Bogoslovo cerkvė (mūrinė; minima 1511 m.; griuvėsiai išliko iki 1671 m.)
- Vilniaus Kosmodamjanskaja cerkvė (minima nuo 1503 m.; 1609 m. perduota unitams; 1655 m. sudegė; 1677 m. cerkvės žemės atiduotos Augustijonų vienuolynui, pastatyta Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčia)
- Vilniaus Kristaus gimimo cerkvė (mūrinė; pastatyta apie 1500 m.; 1609 m. perduota unitams; išnykusi)
- Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė (mūrinė; pastatyta 1904 m.; neveikianti)
- Vilniaus Pokrovskaja cerkvė (pastatyta XVI a.; sudegė 1610 m.)
- Vilniaus Uspenskaja cerkvė (pastatyta Gedimino laikais, XIV a.; 1610 m. sudegė)
- Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo cerkvė (pastatyta XV a.; šalia dab. Literatų g.; 1619 m. uždaryta)
- Vilniaus Šv. Ekaterinos cerkvė (minima nuo XIV a.; stovėjo šalia Šv. Mykolo bažnyčios; 1557 m. sudegė}
- Vilniaus Šv. Iljos cerkvė (iki 1672 m. išnyko)
- Vilniaus Šv. Spaso cerkvė (mūrinė; pastatyta iki 1511 m.; 1610 m. sudegė)
- Vilniaus Šv. Petro ir Povilo cerkvė (mūrinė; minima nuo 1558 m.; 1609 m. perduota unitams; išnykusi; jos vietoj stovi Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia)
- Vilniaus Šv. Vladimiro cerkvė (pastatyta 1905 m.; neveikianti; Antakalnio kapinėse)
- Vilniaus Voskresenskaja cerkvė (pastatyta XVI a.; neveikianti, 1799 m. paversta gvv. namu; išliko cerkvės fasado detalės)
- Vištyčio Šv. Vladimiro cerkvė (pastatyta 1912 m.; nugriauta 1927 m.)
- Zarasų Kristaus Atsimainymo cerkvė (pastatyta 1882 m.; 1922 m. paversta moksleivių bažnyčia; 1934 m. nugriauta)
- Žagarės Šv. Jurgio kankinio cerkvė (mūrinė; pastatyta 1896 m.; neišliko)
- Žemaičių Naumiesčio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (medinė; įrengta apie 1920 m.; išlikusi)
Nuorodos
redaguoti- Lietuvos cerkvių istorija (1918-1940)
- Rusų cerkvės Lietuvoje
- Lietuvos stačiatikių cerkvės
- Lietuvos sentikių cerkvės
- Stačiatikių cerkvės Lietuvoje
- А. А. Виноградов. Путеводитель по городу Вильне и его окрестностям. С 50 рисунками и новейшим планом, составленным по Высочайше конфирмованному. В 2-х частях. Вильна: Типография Штаба Виленского военнаго округа, 1904.