Šalčininkai

Šalčininkai
   Herb Soleczników.svg   
Ulica w Solecznikach.jpg
Pagrindinė – Vilniaus – gatvė
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 6 702
Plotas 2,98 km²
Tankumas (2022) 2 249 žm./km²
Pašto kodas LT-17001
Commons-logo.svg Vikiteka Šalčininkai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šal̃čininkai
Kilmininkas: Šal̃čininkų
Naudininkas: Šal̃čininkams
Galininkas: Šal̃čininkus
Įnagininkas: Šal̃čininkais
Vietininkas: Šal̃čininkuose

rus. Шальчининки, rus. Солечники Большiе[2][3], lenk. Soleczniki

Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus. Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Vakarine miesto riba eina Vilniaus–Lydos geležinkelis (stotis Tartoke). Miestas yra lenkų kultūros centras – 71% gyventojų – lenkai. Mieste stovi Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šalčininkų Šv. Tichono maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas.

Aikštė prie savivaldybės ir paminklas A. Mickevičiui (1998, aut. Bronius Vyšniauskas)
Miesto riboženklis

EtimologijaKeisti

Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio. Vietovardžių daryba su priesaga -ininkai ypač būdinga Pietų Lietuvai.[4]

Kryžiuočių minimas Šalčininkų vietovardis Salzininken anksčiau buvo klaidingai palaikytas Druskininkais.[5]

GeografijaKeisti

Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys. Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.

IstorijaKeisti

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 metais. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai, tačiau miesto teises gavo tik 1956 m. gruodžio 28 d.

Sovietmečiu veikė SDAALR gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius iš stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.

2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a. – XIX a. pradžia Šalčininkų valsčius ?
1913?–1922 m. ?
19221939 m. Vilniaus-Trakų apskritis
19391940 m. Ašmenos apskritis Baltarusijos TSR
1940 m. Varanavo rajonas
19401941 m. Vilniaus apskritis
19411944 m. Eišiškių apskritis
19441950 m. Vilniaus apskritis
19501953 m. Šalčininkų apylinkės centras Šalčininkų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561962 m. rajoninio pavaldumo miestas, Šalčininkų apylinkės centras
19621972 m. Eišiškių rajonas
19721995 m. Šalčininkų rajono centras
1995 Šalčininkų seniūnijos centras Šalčininkų rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis
 
Miesto centras
 
Kultūros centras
 
J. Sniadeckio gimnazija
 
Akmuo K. Kalinauskui (1999, aut. Walerian Januszkiewicz)
 
Tvenkinys

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3] 1900 m.*[2] 1905 m.[6] 1931 m.[7] 1970 m.sur.[8] 1976 m.[9][10] 1979 m.sur.[11]
332 400 520 799 1 763 3 000 3 857
1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2017 m. 2018 m. 2020 m. 2021 m.sur.
6 480 6 722 6 358 6 664 6 609 6 718 6 857
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 358 žmonės:[15]

2001 m. gyveno 6 722 žmonės:[16]

Žymūs žmonėsKeisti

Miestų partnerystėKeisti

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

SportasKeisti

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Солечники Большiе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 751 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 669 psl. (Wikisource.org)
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 205
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 60
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
  8. ŠalčininkaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360 psl.
  9. ŠalčininkaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 523 psl.
  10. Šalčininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 150
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  16. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto