Šalčininkai

Šalčininkai
   Herb Soleczników.svg   
Ulica w Solecznikach.jpg
Pagrindinė – Vilniaus – gatvė

Šalčininkai
54°18′32″š. pl. 25°22′55″r. ilg. / 54.309°š. pl. 25.382°r. ilg. / 54.309; 25.382 (Šalčininkai)Koordinatės: 54°18′32″š. pl. 25°22′55″r. ilg. / 54.309°š. pl. 25.382°r. ilg. / 54.309; 25.382 (Šalčininkai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybė
Gyventojų (2020) 6 715
Plotas 2,98 km²
Tankumas (2020) 2 253 žm./km²
Pašto kodas LT-17001
Commons-logo.svg Vikiteka ŠalčininkaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Šal̃čininkai
Kilmininkas: Šal̃čininkų
Naudininkas: Šal̃čininkams
Galininkas: Šal̃čininkus
Įnagininkas: Šal̃čininkais
Vietininkas: Šal̃čininkuose

rus. Шальчининки, rus. Солечники Большiе[1][2], lenk. Soleczniki

Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus.

Šalčininkų herbas pašto ženkle

Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Vakarine miesto riba eina Vilniaus–Lydos geležinkelis (stotis Tartoke). Miestas yra lenkų kultūros centras – 71% gyventojų – lenkai.

Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Mieste stovi Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šalčininkų Šv. Tichono maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys.

Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.

IstorijaKeisti

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 metais. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai, tačiau miesto teises gavo tik 1956 m. gruodžio 28 d.

Sovietmečiu veikė SDAALR gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius ir stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.

2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19251939 m. Šalčininkų valsčius Vilniaus-Trakų apskritis
19391940 m. Ašmenos apskritis Baltarusijos TSR
1940 m. Varanavo rajonas
19401941 m. Vilniaus apskritis
19411944 m. Eišiškių apskritis
19441950 m. Vilniaus apskritis
19501953 m. Šalčininkų apylinkės centras Šalčininkų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561962 m. rajoninio pavaldumo miestas, Šalčininkų apylinkės centras
19621972 m. Eišiškių rajonas
19721994 m. Šalčininkų rajono centras
1994 Šalčininkų seniūnijos centras Šalčininkų rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis


 
Aikštė prie savivaldybės ir paminklas A. Mickevičiui (1998, aut. Bronius Vyšniauskas)
 
Miesto centras
 
Kultūros centras
 
J. Sniadeckio gimnazija
 
Akmuo K. Kalinauskui (1999, aut. Walerian Januszkiewicz)
 
Tvenkinys

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto vardas yra vandenvardinės kilmės, nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2020 m.
1868 m.*[2] 1900 m.*[1] 1905 m.[3] 1931 m.[4] 1970 m.sur.[5] 1976 m.[6][7] 1979 m.sur.[8]
332 400 520 799 1 763 3 000 3 857
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2017 m. 2018 m. 2020 m. -
6 480 6 722 6 358 6 664 6 609 6 718 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 358 žmonės:[12]

2001 m. gyveno 6 722 žmonės:[13]

Žymūs žmonėsKeisti

Miestų partnerystėKeisti

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

SportasKeisti

NuotraukosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Солечники Большiе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 751 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 669 psl. (Wikisources.org)
  3. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  5. ŠalčininkaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360 psl.
  6. ŠalčininkaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 523 psl.
  7. Šalčininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 150
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. 2011 m. surašymo duomenys
  13. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

NuorodosKeisti