Šalčininkai

Pagrindinė – Vilniaus – gatvė

Šalčininkai

54°18′40″ š. pl. 25°22′50″ r. ilg. / 54.31111°š. pl. 25.38056°r. ilg.Koordinatės: 54°18′40″ š. pl. 25°22′50″ r. ilg. / 54.31111°š. pl. 25.38056°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Šalčininkų rajono savivaldybė

Gyventojų

6 715

Plotas

2,98 km²

Tankumas

2 253 žm./km²

Altitudė

181 m

Pašto kodas

LT-17001

Vikiteka

ŠalčininkaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Šal̃čininkai
Kilmininkas:	Šal̃čininkų
Naudininkas:	Šal̃čininkams
Galininkas:	Šal̃čininkus
Įnagininkas:	Šal̃čininkais
Vietininkas:	Šal̃čininkuose

rus. Шальчининки, rus. Солечники Большiе^[1]^[2], lenk. Soleczniki

Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus.

Šalčininkų herbas pašto ženkle

Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Vakarine miesto riba eina Vilniaus–Lydos geležinkelis (stotis Tartoke). Miestas yra lenkų kultūros centras – 71% gyventojų – lenkai.

Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Mieste stovi Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šalčininkų Šv. Tichono maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys.

Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.

Miesto centras

Kultūros centras

Akmuo K. Kalinauskui (1999, aut. Walerian Januszkiewicz)

IstorijaKeisti

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 metais. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai, tačiau miesto teises gavo tik 1956 m. gruodžio 28 d.

Sovietmečiu veikė SDAALR gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius ir stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.

2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1925–1939 m.	Šalčininkų valsčius	Vilniaus-Trakų apskritis
1939–1940 m.		Ašmenos apskritis	Baltarusijos TSR
1940 m.		Varanavo rajonas	Baltarusijos TSR
1940–1941 m.		Vilniaus apskritis
1941–1944 m.		Eišiškių apskritis
1944–1950 m.		Vilniaus apskritis
1950–1953 m.	Šalčininkų apylinkės centras	Šalčininkų rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1956 m.	Šalčininkų apylinkės centras
1956–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šalčininkų apylinkės centras
1962–1972 m.		Eišiškių rajonas
1972–1994 m.		Šalčininkų rajono centras
1994–	Šalčininkų seniūnijos centras	Šalčininkų rajono savivaldybės centras	Vilniaus apskritis

Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia

Aikštė prie savivaldybės ir paminklas A. Mickevičiui (1998, aut. Bronius Vyšniauskas)

Tvenkinys

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto vardas yra vandenvardinės kilmės, nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2018 m.

1868 m.*^[2]

1900 m.*^[1]

1905 m.^[3]

1931 m.^[4]

1970 m.^sur.^[5]

1976 m.^[6]^[7]

1979 m.^sur.

332

400

520

799

1 763

3 000

3 857

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2017 m.

2018 m.

-

6 480

6 722

6 358

6 664

6 609

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 358 žmonės:^[8]

Lenkai – 71,37 % (4538);
Lietuviai – 13,79 % (877);
Rusai – 7,12 % (453);
Baltarusiai – 4,17 % (265);
Ukrainiečiai – 1,04 % (66);
Kiti – 2,5 % (159).

2001 m. gyveno 6 722 žmonės:^[9]

Lenkai – 72,45 % (4870);
Lietuviai – 12,73 % (856);
Rusai – 7,48 % (503);
Baltarusiai – 3,84 % (258);
Ukrainiečiai – 1,23 % (83);
Kiti – 2,26 % (152).

Žymūs žmonėsKeisti

Aronas Solcas (1872–1945), žymus sovietų partinis ir valstybės veikėjas
Henoch Leibowitz (1918–2008), rabinas, mokytojas
Edward Kozakiewicz (g. 1948), Lenkijos lengvaatletis
Władysław Kozakiewicz (g. 1953), lenkų lengvaatletis, Maskvos olimpiados čempionas
Robert Mickevič (g. 1969), žurnalistas, politikas

Miestų partnerystėKeisti

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

2 gimnazijos:
- Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija
- J. Sniadeckio
Šalčininkų Santarvės gimnazija
Stanislovo Moniuškos menų mokykla
Šalčininkų viešoji biblioteka

SportasKeisti

FK Šalčia Šalčininkai (futbolas)
BC Šalčininkai (krepšinis)

NuotraukosKeisti

Kryžius netoli Šalčios upelio
Miesto riboženklis
Namai prie Vilniaus gatvės
Parkas su akmenimis
Parko estrada
Meno mokykla
Šv. Jackaus koplytėlė (arch. L. Gucevičius)
Evangelinio tikėjimo bažnyčia
Autobusų stotis
Ligoninė
Įmonė „Spartukas“

ŠaltiniaiKeisti

↑ ^1,0 ^1,1 Солечники Большiе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 751 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Солечники Большiе. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 669 psl. (rus.)
↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
↑ Šalčininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360 psl.
↑ Šalčininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 523 psl.
↑ Šalčininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 150 psl.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys

NuorodosKeisti

Soleczniki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI, psl. 49 (lenk.)
Šalčininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 210 psl.

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Šalčininkų rajone

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Солечники Большiе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 751 psl. (rus.)

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Солечники Большiе. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 669 psl. (rus.)

[3] Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.

[4] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.

[MLTE-5] Šalčininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360 psl.

[LTE-6] Šalčininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 523 psl.

[TLE-7] Šalčininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 150 psl.

[8] 2011 m. surašymo duomenys

[9] 2001 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]