Bagdonys
 | ||
|---|---|---|
  Bagdonys |
||
| Koordinatės | 55°54′11″š. pl. 25°01′41″r. ilg. / 55.903°š. pl. 25.028°r. ilg.Koordinatės: 55°54′11″š. pl. 25°01′41″r. ilg. / 55.903°š. pl. 25.028°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kupiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kupiškio seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 27 (2011 m.) | |
Bagdonys – kaimas Kupiškio rajone, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Kupiškio, kairiajame Lėvens krante, abipus kelio Kupiškis–Pandėlys. Per kaimą teka Bočiupis, šiauriniu pakraščiu – Mituva. Prie kelio 2404 Kupiškis–Virbališkiai–Pandėlys stovi akmens mūro Bagdonių sentikių cerkvė.
IstorijaKeisti
Kaimas minimas nuo XVII a. pradžios, priklausė Palėvenės dvarui[2], savininkai nuolatos keitėsi. Nuo 1861 m. priklausė Zarasų apskrities Pandėlio (vėliau – Skapiškio) valsčiui. 1919–1931 m. priklausė Rokiškio apskrities Skapiškio valsčiui, vėliau – Panevėžio apskrities Kupiškio valsčiui.
Dar XIX a. Bagdonyse apsigyveno kelios sentikių šeimos, 1909 m. minima cerkvė, kuri 1915 m. sudegė. Bendruomenės pastangomis 1938 m. pastatyta nauja, o šalia jos ir kapinės.
1907–1925 m. veikė pradinė mokykla.
1949 m. gegužės 26 d. įkurtas kolūkis „Naujas gyvenimas“ ir netrukus su aplinkiniais sujungtas į Vežionių kolūkį. Nuo 8-o dešimtmečio kaimas priklausė kolūkiui „Piliakalnis“.
Pavadinimo kilmėKeisti
Manoma, kad kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Bagdonis.
GyventojaiKeisti
 | ||||||||
| 1812 m. | 1820 m. | 1830 m. | 1853 m. | 1903 m. | 1909 m. | 1923 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 80 | 143 | 117 | 53 | 192 | 176 | 152 | ||
| 1942 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 164 | 100 | 59 | 53 | 37 | 30 | 27 | ||
| ||||||||
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
- ↑ Bagdonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 142 psl.