Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia
54°46′14″š. pl. 22°51′36″r. ilg. / 54.770585°š. pl. 22.859972°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Šakių rajonas |
| Gyvenvietė | Kudirkos Naumiestis |
| Adresas | J. Bagdono g. |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | po 1930 m. |
Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia – rusų stačiatikių koplyčia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, pietinėje miestelio dalyje esančiose stačiatikių kapinaitėse, netoli išvažiavimo į kelią 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai .
Koplyčia buvo pastatyta tarpukaryje kaip kompensacija už 1930 m. nugriautą Šv. Aleksejaus stačiatikių cerkvę (1913 m.). Pastarosios vietoje iškilo mokykla (dabar – Vinco Kudirkos gimnazija). 2014 m. duomenimis, koplyčios pastatas stūksojo nesuremontuotas, jį supo sutvarkytų kapinių teritorija. Šalia atidengtas paminklinis akmuo (2012 m.) su dvikalbiu įrašu Rusijos imperatoriškosios armijos kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare, atminti.[1]
Istorija redaguoti
Mūrinė Šv. Aleksejaus cerkvė 1913 m. buvo pastatyta dovanotame sklype. Vokiečių okupacijos metais joje buvo amunicijos ir pašarų sandėlis. Po karo stovėjo apgriauta, buvo apleista. VRM Tikybų departamentas 1921 m. perdavė ją miesto valdybos žinion. Buvo tikimasi pritaikyti pastatą mokyklai, tačiau stokota lėšų. Lietuvos stačiatikių Vyskupijos taryba (LSVT) kelis kartus prašė vidaus reikalų, švietimo ministrus grąžinti cerkvę. 1929 m. VRM Vyriausioji statybos komisija nutarė cerkvę nugriauti. Tai padaryti paragintas jos savininkas – LSVT. Šiai atsisakius nugriauti cerkvę arba parduoti nukėlimui, 1930 m. vasarą nugriauta jos sąskaita, o cerkvės vietoje pastatyta mokykla. Metropolitas Eleuterijus prašė Švietimo ministeriją altoriaus vietoje pastatyti koplytėlę, kuri talpintų 30 - 40 žmonių. Nedidelė mūrinė koplytėlė buvo pastatyta kapinėse, manoma, pačių stačiatikių lėšomis, nes, švietimo ministro nuomone, skirti tam biudžeto lėšų nebuvo tikslinga dėl mažo stačiatikių gyventojų skaičiaus.
Koplyčios statybą finansavo apie 30 Kudirkos Naumiesčio miestelio stačiatikių, tačiau tų paaukotų pinigų neužteko. Buvo prisimintas jų žemiečių palikuonis rusų išradėjas, architektas Arturas Loleitas (rus. Артур Фердинандович Лолейт). Jo motina ir seserys buvo palaidotos XIX a. antroje pusėje kapinėse, kuriose ir buvo leista statyti koplyčią. Bendruomenė susisiekė su A. Loleitu ir gavo iš jo pakankamai pinigų. Žinomas inžinierius tada iškėlė vieną reikalavimą – statinyje privalo būti gelžbetoninių perdangų, kurias jis buvo užpatentavęs.[2]
Vietos kraštotyrininkės Natalijos Manikienės teigimu, koplyčia buvo atidaryta maždaug metais anksčiau, negu 1934 m. pastatytas paminklas daktarui Vincui Kudirkai.[2]
Kapinių koplyčioje pamaldos vyko maždaug iki 1940 m., dažniausiai per stačiatikių švenčiamas Velykas ir Kalėdas. Susirinkdavo iki 50 žmonių, ateidavo ne tik vietiniai, suvažiuodavo tikintieji ir iš aplinkui. Atvažiuodavo šventikas iš Vilkaviškio. Koplyčios sienas puošė freskos, buvo įrengtas altorėlis, sustatyti suolai, kampe sudėti laidojimo reikmenys. Koplyčią juosė tvora su raudonų plytų stulpais. Statinio durys buvo medinės, suveriamos. Elektros nebuvo, viduje kabojo žvakių sietynas.[2]
Per II pasaulinį karą kapinių koplyčia beveik nenukentėjo. Karo pradžioje šiose kapinėse buvo palaidoti pirmieji 12 žuvusiųjų pasienyje rusų komendantūros kareivių, vėliau dar buvo laidojami ir kiti žuvę rusų kariai. Praėjus maždaug penkeriems metams po karo, visi kariai buvo perlaidoti į dabartinę Kudirkos Naumiesčio karių kapinių vietą.[2]
Atnaujinimas redaguoti
2008 m. naumiestiečiams kilo iniciatyva sutvarkyti stačiatikių kapines ir jų aplinką. Buvo surinkti gyventojų (tarp jų 16 rusų tautybės) parašai ir perduoti seniūnijai. Seniūnija prašymą dėl stačiatikių kapinių sutvarkymo perdavė Rusijos ambasadai. 2011–2012 m. buvo sutvarkytos ne tik miestelio karių kapinės, bet aptvarkytos ir senosios stačiatikių kapinės. Kapinių koplyčia liko nesuremontuota. Šalia jos buvo atidengtas paminklas rusų karių atminimui. Buvo planuojama sutvirtinti koplyčios kupolą, viduje įrengti muziejėlį, tačiau tai liko neįgyvendinta[2] 2020 m. duomenimis, koplyčios pastatas stovėjo užmūrytomis angomis.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Pagerbė karių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, atminimą
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Ką mena kapinių koplyčia? drg.lt 2020-04-16
