Kretingos šv. Eleuterijaus koplyčia

55°53′04″š. pl. 21°15′29″r. ilg. / 55.884488°š. pl. 21.25816°r. ilg. / 55.884488; 21.25816

Kretingos šv. Eleuterijaus koplyčia

Rusiškas pavadinimas	Часовня Св. Елевферия
Dekanatas	Klaipėdos stačiatikių dekanatas
Savivaldybė	Kretingos rajonas
Gyvenvietė	Kretinga
Adresas	Dupulčių skg. 5
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta	~1905 m.
Stilius	bizantinis

Kretingos Šv. Eleuterijaus koplyčia – mūrinė stačiatikių koplyčia, stovinti Kretingoje, senosiose stačiatikių kapinėse,^[1] kurios įsikūrusios miesto rytinėje dalyje, apribotos J. Jablonskio ir Aušros gatvių. Koplyčia pavadinta kankinio vyskupo, šventojo Eleuterijaus vardu. Koplyčią aptarnauja Klaipėdos stačiatikių dekanato šventikai. Pamaldos vyksta retai, ypatingomis progomis, rusų ir lietuvių kalbomis.^[2]^[3]

Istorija redaguoti

Šv. Eleuterijaus koplyčios pastatymo 1905 m. data įspausta pastato šiaurės rytų fasade, nukreiptame į kapinių gilumą, tarp dviejų langų. Jos statyba siejama su Kretingos Šv. Vladimiro cerkvės šventiko Nikolajaus Vedenskio vardu. Jis cerkvei vadovavo nuo 1889 m. Šventikas, beje, liūdnai pasižymėjo uoliu Kretingos gyventojų rusinimu.^[4] Jis XX a. pradžioje atsikėlė į Sodo gatvę, pasistatė naują namą. 1905 m. stačiatikių kapinėse išmūrijo bizantiško stiliaus Šv. Eleuterijaus koplyčią, kurios rūsyje netrukus atgulė amžinam poilsiui.^[5]

Šv. Vladimiro cerkvė, talpinusi 400 tikinčiųjų, 1875-1927 m. stovėjo turgavietės (dab. Rotušės a.) centre, aptarnavo mieste dislokuotus Rusijos pasienio sargybos kariškius ir jų šeimų narius.^[6] Nors oficialiai 1897 m. Kretingoje gyveno tik 126 stačiatikiai, tačiau dabartinių Kęstučio–Taikos gatvių kampe buvo įkurdinta Gargždų pasienio sargybos brigada, kurioje tarnavo iš viso apie 600 kareivių.^[4] Po Pirmojo pasaulinio karo nebelikus stačiatikių bendruomenės, maldos namai tapo apleisti, pamaldos nebevyko. Nugriovus cerkvę, Kretingos stačiatikiams, kurių 1927 m. buvo 96 tikintieji, beliko mūrinė koplyčia senosiose stačiatikių kapinėse.

Koplyčią aptarnavo Viekšnių, Skuodo šventikas. Lankydami kapines, žmonės koplyčioje melsdavosi už mirusius artimuosius, degindavo žvakeles. 1959 m. koplyčioje atliktas kapitalinis remontas, įregistruota kaip Telšių, Klaipėdos filija, lankė 35 tikintieji. 1963 m. vietos valdžia siūlė ją uždaryti. Pamaldas retkarčiais laikydavo Klaipėdos šventikas. 1976 m. išregistruota Kretingos filinė cerkvė.^[7]

XX a. pabaigoje keletą dešimtmečių tiek kapinės, tiek koplyčia buvo apleistos, prišiukšlintos. Koplyčia buvo išgrobstyta, išneštos ikonos, žvakidės. Laidojimo rūsys buvo užpiltas statybų atliekomis ir šiukšlėmis.

2003 m. liepos mėn. Šv. Eleuterijaus koplyčią restauravo Palangos statybos bendrovė „Parama“. Ją restauruojant išliko autentiška išorė ir vidus, išsaugoti senieji akmenys. 2003 m. rugpjūčio mėn. koplyčia buvo pašventinta. Iškilmėse dalyvavo archimandritas Antonijus, Palangos Iveros Dievo Motinos ikonos cerkvės igumenas Aleksijus, jerėjai Ilja ir Viktoras iš Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvės.

Architektūra redaguoti

Koplyčia pastatyta su laidojimo rūsiu (neišlikęs). Ji stačiakampio plano, sumūryta iš tašytų akmenų, su kontraforsais. Platūs durų ir langų apvadai sudėti iš degtų plytų, durų ir dviejų langų porų šoninėse sienose angos įrengtos arkinės. Stogas keturšlaitis, apskardintas, su iškylančiu tinkuoto mūro dviejų tarpsnių bokštu, kurį vainikuoja šalmo pavidalo kupolas. Įėjimą priekiniame fasade dengia įrengtas atviras prieangis su keturšlaičiu apskardintu stogeliu, kuris remiamas dviejų masyvių apvalių mūrinių kolonų. Virš prieangio stogelio įtaisytas nedidelis skardinis kupolas. Koplyčios prieangyje, prie durų iš kairės, stovi postamentas su buvusios sėdinčio angelo skulptūros fragmentu. Manoma, ji buvo perkelta po stogu nuo kapo, vėliau sudaužyta 1960–aisiais.