Atverti pagrindinį meniu
Pabradė
   Pabradesherbas.svg   
Pabradė.jpg

Pabradė
54°58′50″ š. pl. 25°46′0″ r. ilg. / 54.98056°š. pl. 25.76667°r. ilg. / 54.98056; 25.76667 (Pabradė)Koordinatės: 54°58′50″ š. pl. 25°46′0″ r. ilg. / 54.98056°š. pl. 25.76667°r. ilg. / 54.98056; 25.76667 (Pabradė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Švenčionių rajono savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybė
Gyventojų (2018): 5 459
Altitudė: 124 m
Pašto kodas: LT-18017
Commons-logo.svg Vikiteka: PabradėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Pa­bra­dė̃
Kilmininkas: Pa­bra­dė̃s
Naudininkas: Pãbradei
Galininkas: Pãbradę
Įnagininkas: Pãbrade
Vietininkas: Pa­bra­dėjè

Pabradė – miestas Švenčionių rajone, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Žeimenos ir Dubingos santakos. Pabradės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras.

Yra Pabradės Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, įrengta 1927 m.), Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia (pašventinta 2007 m.), Pabradės sentikių cerkvė, 2 gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), Meno mokykla, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas, vaikų globos namai, Užsieniečių registracijos centras. Pro miestą teka Žeimena.

Miestas yra judrioje vietoje: prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio. Per miestą eina krašto keliai  102  VilniusŠvenčionysZarasai  ir  173  MolėtaiPabradė . Į šiaurę nuo miesto prasideda smėlingas Pabradės miškų masyvas, netoliese veikia Pabradės poligonas. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos.

Akmuo su Pabradės herbu ir datomis
Pabradės reginys

IstorijaKeisti

Vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. 2-osios pusės. Tada ji su nedideliu dvaru priklausė Nosilovskiams, vėliau Radviloms, Tyzenhauzams, Masalskiams, dar vėliau – Tiškevičiams. Ilgą laiką gyvenvietė priklausė dvarui. Manoma kad žemės, kur įsikūręs Pabradės miestas, priklausė Nalšiai, nalšėnams, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima tarp 1229 ir 1298 metų.

Iki XIX a. vidurio (kol buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir Pabradė tapo miestu) gyvenvietė buvo menka. Iš lėto augo prie VilniausDaugpilio pašto kelio. Netoli miesto centro išliko buvusios smuklės (XVIII a.) pastatas. Senais laikais čia buvusi pašto arklių pakaitos stotis, užvažiuojamasis kiemas. XIX a. 2-ojoje pusėje įkūrus geležinkelio stotį, pradėjo augti miestelis. Dešiniajame Žeimenos krante buvusi dalis priklausė Vilniaus apskričiai, kairiajame – Švenčionių apskričiai. Dauguma gyventojų vertėsi miško ruošos ir plukdymo darbais. Buvo čia nedidelių įmonių: spirito varykla, elektrinė. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė geležinkelio atšaką Pabradė–Lentupis.

1940 m. pradžioje Lietuvos vyriausybės sprendimu Pabradėje buvo įkurta priverčiamojo darbo stovykla, kurioje buvo kalinami komunistai. Tų pačių metų vasaros pabaigoje stovykla komunistinės valdžios uždaryta.[3] II pasaulinio karo metu čia kalėjo nacizmo priešininkai, vyko masinės žudynės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu 2-ojoje vidurinėje mokykloje įkurtas kraštotyros muziejus. 2003 m. įkurta sentikių parapija. 2006 m. patvirtintas Pabradės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. ? Vilniaus apskritis (Žeimenos dešinysis krantas)
Švenčionių apskritis (Žeimenos kairysis krantas)
19151918 m. ? Pabradės apskrities centras
19291939 m. Pabradės valsčiaus centras Švenčionių apskritis
19391941 m. Švenčionėlių apskritis
19411946 m. Švenčionių apskritis
19461950 m. apskrities pavaldumo miestas, Pabradės valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Pabradės rajono centras Vilniaus sritis
19531959 m.
19591995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Pabradės apylinkės centras Švenčionių rajonas
nuo 1995 m. Pabradės seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybė Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmėKeisti

Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos, toje vietoje, kur ši prasiveržia skersai priemolingos pakilumos, o iš dešinės į ją įteka Dubinga. Netoli miesto plyti smėlingos Žeimenos lygumos. Žeimena čia srauni, rėvinga, yra brastų. Spėjama, jog nuo žodžio „brada“ ar „palei bradą“ atsiradęs ir vietovės pavadinimas. Pro Pabradę ėjo keliai VilniusŠvenčionysDaugpilis ir VilniusInturkėMolėtai, ir kol nebuvo tilto, per Žeimeną buvo keliamasi brasta. Prie brastos buvo ir smuklė, kuri galėjo duoti pradžią visai gyvenvietei.

GyventojaiKeisti

 
„Žeimenos“ gimnazija
 
Globos namai
 
Meno mokykla
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2017 m.
1868 m.*[2] 1898 m.*[1] 1939 m. 1959 m.sur. 1967 m.[4] 1970 m.sur. 1976 m.[5][6] 1979 m.sur. 1989 m.sur.
330 400 2 869 4 489 5 200 5 790 6 700 6 655 7 360
2001 m.sur. 2011 m.sur. 2017 m. - - - - - -
6 525 5 994 5 528 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 5 994 žmonės:[7]

2001 m. gyveno 6 525 žmonės:[8]

SportasKeisti

TransportasKeisti

 
Geležinkelio stotis
Geležinkelio ruožas

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 Подбржезъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 50 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Подбржезь. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 138 psl. (rus.)
  3. Koncentracijos stovyklos Lietuvoje
  4. Pabradė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 727 psl.
  5. PabradėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 395 psl.
  6. Algirdas Baliulis ir kt. Pabradė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 257 psl.
  7. 2011 m. surašymo duomenys
  8. 2001 m. surašymo duomenys

LiteratūraKeisti

  • Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. (sud. Modestas Kuodys). – V.: Versus aureus, 2007. – 208 p. – ISBN 978-9955-34-010-2

NuorodosKeisti