Degučiai (Zarasai)
- Kitos reikšmės – Degučiai.
Degučiai | ||
---|---|---|
55°39′32″š. pl. 26°03′18″r. ilg. / 55.659°š. pl. 26.055°r. ilg. | ||
Apskritis | Utenos apskritis | |
Savivaldybė | Zarasų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Degučių seniūnija | |
Gyventojų | 206 | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Дегуце[2] |
Degučiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuo Zarasų, ties kelių A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas sankryža. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Degučių Šv. Antano Paduviečio koplyčia, 2 sentikių koplyčios (Degučių sentikių kapinių koplyčia, restauruota 2007 m., ir Degučių sentikių maldos namai, 2017 m.), senoji pašto stotis (istorijos paminklas), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., dailininkas A. Rūkštelė; 1958 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas, dailininkas A. Šeduikis). Veikia paštas (LT-32010), parapijos dailės galerija, gaisrinė, girininkija.
Etimologija
redaguotiGeografija
redaguotiKaimo pietvakariuose telkšo Samanio ežeras. Pietiniame kaimo pakraštyje – Gražutės regioninis parkas ir Gražutės giria. 1973 m. rastas Degučių metraštis apie XVII a.–XIX a. sentikių gyvenimo įvykius. Degučių girininkijos miške auga dvi Pušys Sesės (gamtos paminklas). Degučių kraštovaizdžio draustinis, kuriame prie Samanio ežero veda 2,5 km ilgio Degučių pažintinis takas.
Istorija
redaguotiPrie Samanio ežero yra Degučių piliakalnis ir pilkapynai. 1755–1841 m. kaimo vietoje veikė sentikių vienuolynas. Degučiai pradedami aprašinėti nuo 1669 m. Salako rakto inventoriuose, plačiau žinomi nuo XIX a. vidurio, kai buvo nutiestas Peterburgo–Varšuvos traktas ir šalia jo pastatyta pašto arklių keitimo stotis. XIX a. pabaigoje prie stoties buvo kaimas, priklausęs Zarasų apskričiai, Salako parapijai.[4]
1920 m. įsteigta pradžios mokykla , 1948–1949 m. progimnazija, 1949–1968 m. dėstomąja rusų kalba, 1968–1992 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 1992 m. pagrindinė mokykla, kurioje yra kraštotyros muziejus. 1940 m. įkurta ambulatorija, 1946 m. biblioteka, 1952 m. – kultūros namai.
1925 m. pastatyta Degučių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kurioje po 1946 m. sovietų valdžia buvo įkūrusi kultūros namus, atkurta 1992 m. 1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.[5]
Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų rinktinės partizanai. 1973 m. kaime surastas 1652–1851 m. Lietuvos rusų sentikių istoriografijos paminklas Degučių metraštis.
2007 m. rugsėjo 11 d. patvirtintas Degučių herbas. 2011 m. išleista Petro Šeduikio knyga „Degučių kaimo trumpi užrašai“ (sudarytojai Vidmantas Girčys ir Alfonsas Šeduikis)
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | ? | Zarasų apskritis |
1919–1950 m. | Degučių valsčiaus centras | |
1950–1995 m. | Degučių apylinkės centras | Zarasų rajonas |
1995– | Degučių seniūnijos centras | Zarasų rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | ||||||||
1865 m.*[2] | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1975 m.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
276 | 281 | 278 | 317 | 277 | 277 | 301 | ||
1985 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | - | ||
319 | 392 | 324 | 265 | 206 | - | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
redaguotiDegučiuose 1899 m. gimė Lietuvos kariuomenės leitenantas Kazys Pašys, kuris Lietuvos nepriklausomybės kovose vadovavo šarvuotojo traukinio „Gediminas“ kulkosvaidininkams. Degučiuose taip pat gimė prozininkas ir spaudos darbuotojas Petras Tarulis (tikr. Juozas Petrėnas).
Degučiuose palaidotas Lietuvos kariuomenės savanoris Vincas Liminskas, žuvęs 1919 m. kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės ir nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyties kryžiaus ordininkas Lukijus Ivanovas (1901–1959).
Degučiuose 1925 m. spalio 29 d. [1926 m.] gimė partizanė-poetė Diana Glemžaitė-Bulavienė. Žuvo 1949 m. lapkričio 14 d. Plunksnočių miške, Juodupės valsčiaus įrengtame bunkeryje.
Galerija
redaguoti-
Senojoje pašto stotyje įsikūrusi katalikų koplyčia
-
Sentikių atminimo kryžius
-
Vietovardis kelio šlaite
-
Stogastulpiai prie Nepriklausomybės paminklo
-
Drožinėtas paminklas mokyklos jubiliejui
-
Degučių gatvė rudenį
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 28 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Degucie (10). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 948 psl. (lenk.)
- ↑ Degučiai (2). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 568 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Degučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 382 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Degučiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 610 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Degučiai 3. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 404
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Degučiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 610 psl.
Nuorodos
redaguoti
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
DUSETOS – 17 km Vencavai – 7 km |
ZARASAI – 16 km Šunelė – 8 km |
||||||||||
|
|||||||||||
Baibiai – 7 km Daugailiai – 17 km |
Biržūnai – 6 km SALAKAS – 10 km |