Raguva
Raguva | ||
---|---|---|
![]() | ||
Koordinatės | 55°33′50″š. pl. 24°37′19″r. ilg. / 55.564°š. pl. 24.622°r. ilg.Koordinatės: 55°33′50″š. pl. 24°37′19″r. ilg. / 55.564°š. pl. 24.622°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Raguvos seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 533 (2011 m.) | |
![]() |
RaguvaVikiteka | |
Kitos reikšmės – Raguva (reikšmės).
Raguva – miestelis Panevėžio rajone, 1 km į vakarus nuo senojo plento Panevėžys–Ukmergė (dabartinio kelio 174 Ukmergė–Raguva–Nevėžis ), abipus Nevėžio (aukštupyje). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1887 m.), Dievo Motinos Gimimo cerkvė (nuo 1875 m.), Raguvos kapinių koplyčia (XIX a.), yra Raguvos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-38013), stovi šv. Florijono skulptūra (XIX a. liaudies meistrų kūrinys ant mūrinės kolonos). Raguvos girininkijos miške yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapinės.
IstorijaKeisti
Rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m. Vilkmergės vietininko Boriso Semenavičiaus prašyme Ldk Aleksandrui. 1501 m. liepos 22 d. Aleksandro dovanojimo raštu Raguva ir Raguvos dvaras buvo atiduota B. Semenavičiui. 1586 m. dokumentuose jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. balandžio 7 d. dvaro inventoriuje – Šv. Jono bažnyčia ir priešais dvaro vartus buvusi sena cerkvė.
1740 m. gruodžio 12 d. Raguvai suteikta turgaus (penktadieniais ir sekmadieniais) ir prekymečių privilegija. XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskiai (kitur – Zilinskiai), XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Prekymečiai garsėjo plačiai, čia atvykdavo pirkliai net iš Rygos.
XIX a. miestelyje gyveno ne tik lietuviai, bet ir žydai, rusai. Raguvos istorijoje galima rasti 1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimų, 1905–1907 m. įvykių, Nepriklausomybės kovų puslapių, daugelį iškilių asmenybių: knygnešių, mokslininkų, dailininkų, poetų, kunigų, visuomenininkų. 1863 m. ties Raguva laimėdamas Genėtinių mūšį, sukilimą pradėjo Zigmantas Sierakauskas.
Nuo XVII a. Raguvoje apsigyveno žydų, šiek tiek karaimų, nuo XIX a. – rusų sentikių, kurie 1840 m. įkūrė savo parapiją. 1867 m. Kritižyje pastatyti mediniai sentikių maldos namai, 1875 m. – mūrinė stačiatikių cerkvė. XIX a. mena Šv. Agotos (prie miestelio, kelių sankryžoje) ir Šv. Florijono (miestelio centre) medinės skulptūros, anot senųjų gyventojų, sergstinčios Raguvą nuo ugnies (tankiai apstatytas medinis miestelio centras daug kartų degė).
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2001 m. patvirtintas Raguvos herbas. [2]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1861–1950 m. | Raguvos valsčiaus centras |
1950–1995 m. | Raguvos apylinkės centras |
nuo 1995 m. | Raguvos seniūnijos centras |
1861 m. įkurtas Raguvos valsčius, išrinktas viršaitis, jo padėjėjai, seniūnijų seniūnai, mokesčių rinkėjai, teismo teisėjai ir kiti pareigūnai. Sovietmečiu nuo 1950 m. Raguvos valsčius, kaip ir kiti Lietuvos valsčiai, buvo reorganizuotas ir pavadintas Raguvos apylinke. 1995 m. apylinkė panaikinta, o jos vietoje įsteigta Raguvos seniūnija, bet jau gerokai mažesnė už buvusį valsčių.
Pavadinimo kilmėKeisti
Miestelio vardas kilęs nuo bendrinio žodžio raguva – „vandens išraustas griovys“.
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m. | ||||||||
1833 m. | 1868 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1899 m.*[4] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
299 | 465 | 1 762 | 1 580 | 1 015 | 705 | 572 | ||
1979 m.sur. | 1981 m. | 1986 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[6] | 2011 m.sur. | - | ||
847 | 720 | 686 | 626 | 610 | 533 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonėsKeisti
- Raguvoje 1923 m. birželio 1 d. gimė Lietuvos teatro ir kino aktorė Eugenija Šulgaitė.
GalerijaKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=141381
- ↑ Рогово. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 306 psl. (rus.)
- ↑ Рогово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 884 psl. (rus.)
- ↑ Algimantas Miškinis, Vytautas Urbanavičius ir kt. Raguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 494 psl.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
NuorodosKeisti
- Raguva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 650 psl.
- Monografija „Raguva“
- Raguvos sentikiai
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
PANEVĖŽYS – 29 km MIEŽIŠKIAI – 16 Nevėžis – 11 km |
Raguvėlė – 12 km | ||||||||||
|
Ferma – 1 km | ||||||||||
Užunevėžiai - 1 km | Levaniškiai – 6 km Traupis – 10 km |
Geležiai | Karsakiškis | Krekenava | Miežiškiai | Naujamiestis | Paįstrys | Raguva | Ramygala | Smilgiai | Šilai | Upytė | Vadokliai | Velžys