Raguva

Kitos reikšmės – Raguva (reikšmės).

Raguva

Koordinatės

55°33′47″š. pl. 24°37′26″r. ilg. / 55.563°š. pl. 24.624°r. ilg.Koordinatės: 55°33′47″š. pl. 24°37′26″r. ilg. / 55.563°š. pl. 24.624°r. ilg.

Apskritis

Panevėžio apskritis

Savivaldybė

Panevėžio rajono savivaldybė

Seniūnija

Raguvos seniūnija

Gyventojų

533

Vikiteka

RaguvaVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Raguvà
Kilmininkas:	Raguvõs
Naudininkas:	Rãguvai
Galininkas:	Rãguvą
Įnagininkas:	Rãguva
Vietininkas:	Raguvojè

Raguva – miestelis Panevėžio rajono savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo senojo plento Panevėžys–Ukmergė (dabartinio kelio 174 Ukmergė–Raguva–Nevėžis ), abipus Nevėžio (aukštupyje). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1887 m.), Dievo Motinos Gimimo cerkvė (nuo 1875 m.), Raguvos kapinių koplyčia (XIX a.), yra Raguvos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-38013), stovi šv. Florijono skulptūra (XIX a. liaudies meistrų kūrinys ant mūrinės kolonos). Raguvos girininkijos miške yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapinės.

IstorijaKeisti

Raguva švenčia 1923-02-16

Raguvos vaizdas iš bažnyčios bokšto 1923 m., švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dieną

Raguvoje telkiami savanoriai Klaipėdos kraštui vaduoti

Raguvos jaunimas XX a. pradžioje

Rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m. Vilkmergės vietininko Boriso Semenavičiaus prašyme Ldk Aleksandrui. 1501 m. liepos 22 d. Aleksandro dovanojimo raštu Raguva ir Raguvos dvaras buvo atiduota B. Semenavičiui. 1586 m. dokumentuose jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. balandžio 7 d. dvaro inventoriuje – Šv. Jono bažnyčia ir priešais dvaro vartus buvusi sena cerkvė.

1740 m. gruodžio 12 d. Raguvai suteikta turgaus (penktadieniais ir sekmadieniais) ir prekymečių privilegija. XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskiai (kitur – Zilinskiai), XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Prekymečiai garsėjo plačiai, čia atvykdavo pirkliai net iš Rygos.

XIX a. miestelyje gyveno ne tik lietuviai, bet ir žydai, rusai. Raguvos istorijoje galima rasti 1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimų, 1905–1907 m. įvykių, Nepriklausomybės kovų puslapių, daugelį iškilių asmenybių: knygnešių, mokslininkų, dailininkų, poetų, kunigų, visuomenininkų. 1863 m. ties Raguva laimėdamas Genėtinių mūšį, sukilimą pradėjo Zigmantas Sierakauskas.

Nuo XVII a. Raguvoje apsigyveno žydų, šiek tiek karaimų, nuo XIX a. – rusų sentikių, kurie 1840 m. įkūrė savo parapiją. 1867 m. Kritižyje pastatyti mediniai sentikių maldos namai, 1875 m. – mūrinė stačiatikių cerkvė. XIX a. mena Šv. Agotos (prie miestelio, kelių sankryžoje) ir Šv. Florijono (miestelio centre) medinės skulptūros, anot senųjų gyventojų, sergstinčios Raguvą nuo ugnies (tankiai apstatytas medinis miestelio centras daug kartų degė).

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2001 m. patvirtintas Raguvos herbas. ^[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1950 m.	Raguvos valsčiaus centras
1950–1995 m.	Raguvos apylinkės centras
nuo 1995 m.	Raguvos seniūnijos centras

1861 m. įkurtas Raguvos valsčius, išrinktas viršaitis, jo padėjėjai, seniūnijų seniūnai, mokesčių rinkėjai, teismo teisėjai ir kiti pareigūnai. Sovietmečiu nuo 1950 m. Raguvos valsčius, kaip ir kiti Lietuvos valsčiai, buvo reorganizuotas ir pavadintas Raguvos apylinke. 1995 m. apylinkė panaikinta, o jos vietoje įsteigta Raguvos seniūnija, bet jau gerokai mažesnė už buvusį valsčių.