Tytuvėnai

Tytuvėnai
   TytuvenaiCOA.jpg      Flag of Tytuvėnai.gif   
Tytuvenaibaznycia.JPG
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybė Kelmės rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 1 805
Plotas 9,80 km²
Tankumas (2022) 184 žm./km²
Pašto kodas LT-86061
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka Tytuvėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Týtuvėnai
Kilmininkas: Týtuvėnų
Naudininkas: Týtuvėnams
Galininkas: Týtuvėnus
Įnagininkas: Týtuvėnais
Vietininkas: Týtuvėnuose

lenk. Cytowiany, rus. Цытовяны[1][2]

Tytuvėnai – miestas Kelmės rajone, Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Tytuvėnų seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija.

Stovi buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje). Tytuvėnuose yra keletas kitų kulto statinių: Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), Kristaus laiptų koplyčia (nuo 1778 m.), Tytuvėnų kapinių koplyčia (nuo 1827 m.), Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus (nuo 1853 m.).

Yra Tytuvėnų gimnazija, Tytuvėnų jaunimo mokykla (Budraičiuose), biblioteka (nuo 1945 m.), paštas (LT-86061), miško muziejus (įkurtas 1962 m. buvusioje girininkijoje). Bažnyčios skverelyje stovi paminklas Maironiui (pastatytas 1995 m.; fundatorius Tadas Kalasauskas, skulptorius D. Lukoševičius). Yra Tytuvėnų dvaro liekanos. Šiaurinėje miesto dalyje stovi paminklinis akmuo 1863 m. sukilėliams atminti (pastatytas 1930 m.).

Nuo 2004 m. Tytuvėnuose vasarą vyksta tarptautinis menų festivalis. Rugsėjo mėnesį vyksta maldininkų eitynės į Šiluvą.

GeografijaKeisti

Tytuvėnai įsikūrę Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, prie Tytuvos upelio. Miesto pietinėje dalyje telkšo Bridvaišis, netoliese ir Gilius. Stūkso Tytuvėnų piliakalnis. Už miesto yra gel. stoties gyvenvietė. Apylinkėse įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas. Svarbiausi keliai  157  KelmėTytuvėnai  ir  148  RaseiniaiTytuvėnaiRadviliškis .

EtimologijaKeisti

 
Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Tytuvėnų vienuolyno architektūrai (2009 m.)

Tytuvėnai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės Tytuvos (anksčiau vadinosi Tytava), pridedant priesagą -ėnai.[3] Anksčiau gyvenvietė vadinosi Tytavėnai,[4] bet nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio palaipsniui įsigalėjo dabartinis vardas.

Kita versija byloja, kad miestelis galėjo būti pavadintas pagal čia gyvenusį bajorą Tytuvėną ar Tytavičių,[5] nors labiau tikėtina, kad pastarasis pasivadino pagal vietovę nei atvirkščiai – yra daug Lietuvos vietovardžių, kilusių nuo vandenvardžių, o pastarieji su asmenvardžiais nėra siejami.

IstorijaKeisti

 
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėti Citowianij
 
Tytuvėnų bažnyčios interjeras

Vietovė žinoma nuo XIV a. pabaigos, XV a. Tytuvėnus žemėlapyje pažymėjo Nikolajus Kuzietis. XV a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras. 1555 m. pastatyta pirmoji Tytuvėnų bažnyčia, prie jos atsirado miestelis (minimas dvaro inventoriuje nuo 1581 metų). 1633 m. pastatyta Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas. 1724 m. Augustas II suteikė kasmetinio turgaus privilegiją.

1863 m. Tytuvėnų miškuose aktyviai veikė sukilėliai. Tačiau kartą netikėtai užpulti caro žandarų jie beveik visi žuvo, o sukilėlių vadas Z. Citavičius suimtas ir nužudytas. 1864 m. po sukilimo vienuolynas atimtas iš bernardinų.

XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo garsus Lietuvos kurortas. 1931 m. birželio 21 d. čia įkurta centrinė visos Žemaitijos vyriausybė.

1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė durpių, žemės ūkio įmonės, miškų ūkis, siuvimo cechas, Tytuvėnų žemės ūkio technikumas.

2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo patvirtintas Tytuvėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191947 m. Raseinių apskritis
19471950 m. Kelmės apskritis
19501953 m. Tytuvėnų apylinkės centras Tytuvėnų rajono centras Šiaulių sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas, Tytuvėnų apylinkės centras
19591995 m. Kelmės rajonas
1995 Tytuvėnų seniūnija, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos centras Kelmės rajono savivaldybė Šiaulių apskritis


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2020 m.
1885 m.*[2] 1903 m.*[1] 1970 m.sur.[6] 1976 m.[7][8] 1979 m.sur.[9]
655 1 000 3 161 3 100 3 111
1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2020 m. -
3 058 2 851 2 302 1 841 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 2 302 žmonės: [13]

  • Lietuviai – 98,83% (2275)
  • Rusai – 0,6% (14)
  • Kiti – 0,56% (13)

2001 m. gyveno 2 851 žmonės: [14]

  • Lietuviai – 98,81% (2817)
  • Rusai – 0,42% (12)
  • Kiti – 0,77% (22)

Žymūs žmonėsKeisti

SportasKeisti

Tytuvėnuose įsikūręs futbolo klubas Tytuvėnų FK "Viltis".

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Цытовяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 38 (75) : Цензурный комитет — Человек. С.-Петербургъ, 1903., 311 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 584 psl. (Wikisources.org)
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 226
  4. http://lithuanianphilately.com/postal-history/tytuvenai.html
  5. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 210
  6. TytuvėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 556 psl.
  7. TytuvėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 329 psl.
  8. Tytuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 323
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  13. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
  14. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.

NuorodosKeisti