Vikipedija

Tytuvėnai

Tytuvėnai
   TytuvenaiCOA.jpg      Flag of Tytuvėnai.gif   
Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio Švč. Mergelės Marijos, Švč. M. Marijos Angelų Karalienės bažnyčia - panoramio.jpg
Tytuvėnų bažnyčia
Tytuvėnai
Tytuvėnai
55°35′49″š. pl. 23°11′49″r. ilg. / 55.597°š. pl. 23.197°r. ilg. / 55.597; 23.197 (Tytuvėnai)Koordinatės: 55°35′49″š. pl. 23°11′49″r. ilg. / 55.597°š. pl. 23.197°r. ilg. / 55.597; 23.197 (Tytuvėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybė Kelmės rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 1 774
Plotas 9,80 km²
Tankumas (2023) 181 žm./km²
Pašto kodas LT-86061
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka Tytuvėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Týtuvėnai
Kilmininkas: Týtuvėnų
Naudininkas: Týtuvėnams
Galininkas: Týtuvėnus
Įnagininkas: Týtuvėnais
Vietininkas: Týtuvėnuose

lenk. Cytowiany, rus. Цытовяны[2][3]

Tytuvėnai – miestas vakarų Lietuvoje, Kelmės rajono savivaldybėje, Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Tytuvėnų seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Stovi buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje). Tytuvėnuose yra keletas kitų kulto statinių: Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), Kristaus laiptų koplyčia (nuo 1778 m.), Tytuvėnų kapinių koplyčia (nuo 1827 m.), Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus (nuo 1853 m.).

Yra Tytuvėnų gimnazija, Tytuvėnų jaunimo mokykla (Budraičiuose), biblioteka, paštas (LT-86061), miško muziejus (įkurtas 1962 m. buvusioje girininkijoje). Bažnyčios skverelyje stovi paminklas Maironiui (pastatytas 1995 m.; fundatorius Tadas Kalasauskas, skulptorius D. Lukoševičius). Yra Tytuvėnų dvaro liekanos. Šiaurinėje miesto dalyje stovi paminklinis akmuo 1863 m. sukilėliams atminti (pastatytas 1930 m.).

Nuo 2004 m. Tytuvėnuose vasarą vyksta tarptautinis menų festivalis. Rugsėjo mėnesį vyksta maldininkų eitynės į Šiluvą.

Tytuvėnų vienuolynas
Tytuvėnų bažnyčia

EtimologijaKeisti

Tytuvėnai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės Tytuvos (anksčiau vadinosi Tytava), pridedant priesagą -ėnai.[4] Anksčiau gyvenvietė vadinosi Tytavėnai,[5] bet nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio palaipsniui įsigalėjo dabartinis vardas.

Kita versija byloja, kad miestelis galėjo būti pavadintas pagal čia gyvenusį bajorą Tytuvėną ar Tytavičių,[6] nors labiau tikėtina, kad pastarasis pasivadino pagal vietovę nei atvirkščiai – yra daug Lietuvos vietovardžių, kilusių nuo vandenvardžių, o pastarieji su asmenvardžiais nėra siejami.

GeografijaKeisti

 

Tytuvėnai įsikūrę Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, prie Tytuvos upelio. Miesto pietinėje dalyje telkšo Bridvaišis, netoliese ir Gilius. Stūkso Tytuvėnų piliakalnis. Už miesto yra gel. stoties gyvenvietė. Apylinkėse įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas. Svarbiausi keliai  157  Kelmė–Tytuvėnai  ir  148  Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis .

2007 m. 1 km nuo miesto pastatytas Tytuvėnų apžvalgos bokštas.[7]

IstorijaKeisti

 
LDK žemėlapyje pažymėti Citowianij

Vietovė žinoma nuo XIV a. pabaigos, XV a. Tytuvėnus žemėlapyje pažymėjo Nikolajus Kuzietis. XV a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras. 1555 m. pastatyta pirmoji Tytuvėnų bažnyčia, prie jos atsirado miestelis (minimas dvaro inventoriuje nuo 1581 metų). 1633 m. pastatyta Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas. 1724 m. Augustas II suteikė kasmetinio turgaus privilegiją.

1863 m. Tytuvėnų miškuose aktyviai veikė sukilėliai. Tačiau kartą netikėtai užpulti caro žandarų jie beveik visi žuvo, o sukilėlių vadas Z. Citavičius suimtas ir nužudytas. 1864 m. po sukilimo vienuolynas atimtas iš bernardinų. XIX a. Tytuvėnai buvo Raseinių apskrities miestelis.[8]

XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo garsus Lietuvos kurortas. 1931 m. birželio 21 d. čia įkurta centrinė visos Žemaitijos vyriausybė.

1945 m. įkurta biblioteka. 1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė durpių, žemės ūkio įmonės, miškų ūkis, siuvimo cechas, Tytuvėnų žemės ūkio technikumas.

2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo patvirtintas Tytuvėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1947 m. ? Raseinių apskritis
1947–1950 m. ? Kelmės apskritis
1950–1953 m. Tytuvėnų apylinkės centras Tytuvėnų rajono centras Šiaulių sritis
1953–1956 m.
1956–1959 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Tytuvėnų apylinkės centras
1959–1995 m. Kelmės rajonas
1995– Tytuvėnų seniūnija,
Tytuvėnų apylinkių seniūnijos centras 		Kelmės rajono savivaldybė Šiaulių apskritis

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[3] 1902 m.[9] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[12] 1976 m.[13][14] 1979 m.sur.[15]
655 702 1 164 2 206 3 161 3 100 3 111
1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18] 2021 m.sur.[19] - - -
3 058 2 851 2 302 1 850 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 2 302 žmonės: [20]

  • Lietuviai – 98,83% (2275)
  • Rusai – 0,6% (14)
  • Kiti – 0,56% (13)

2001 m. gyveno 2 851 žmonės: [21]

  • Lietuviai – 98,81% (2817)
  • Rusai – 0,42% (12)
  • Kiti – 0,77% (22)

Žymūs žmonėsKeisti

SportasKeisti

Tytuvėnuose įsikūręs futbolo klubas Tytuvėnų FK "Viltis".

GalerijaKeisti

  • Paminklas Maironiui Tytuvėnuose

  • Tytuvėnų bažnyčios istorija

  • Tytuvėnų vienuolyno freska

  • Tytuvėnų vienuolyno freska

  • Tytuvėnų vienuolyno galerija

  • Tytuvėnų vienuolyno galerija

  • Viena iš Kristaus kelio stočių

  • Šiais koplyčios laiptais lipama keliais

  • Atminimo akmuo su saulute

  • Tytuvėnų apžvalgos bokštas

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Цытовяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 38 (75) : Цензурный комитет — Человек. С.-Петербургъ, 1903., 311 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 584 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 226
  5. ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/tytuvenai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 210
  7. ↑ Tytuvėnų regioninis parkas lankytojus gundo 2 apžvalgos bokštais
  8. ↑ Cytowiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 725 psl. (lenk.)
  9. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. ↑ Tytuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 556 psl.
  13. ↑ Tytuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 329 psl.
  14. ↑ Tytuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 323
  15. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  19. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  20. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
  21. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  • Tytuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 534 psl.

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tytuvėnai&oldid=6947574"