Tytuvėnai
Tytuvėnai – miestas vakarų Lietuvoje, Kelmės rajono savivaldybėje, Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Tytuvėnų seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Stovi buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje). Tytuvėnuose yra keletas kitų kulto statinių: Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), Kristaus laiptų koplyčia (nuo 1778 m.), Tytuvėnų kapinių koplyčia (nuo 1827 m.), Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus (nuo 1853 m.).
| Tytuvėnai | ||
|---|---|---|
 
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė
| |
| Gyventojų | 1 774 | |
| Plotas | 9,80 km² | |
| Tankumas | 181 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-86061 | |
| Tinklalapis | [1] | |
 Vikiteka |
Tytuvėnai | |
Yra Tytuvėnų gimnazija, Tytuvėnų jaunimo mokykla (Budraičiuose), biblioteka, paštas (LT-86061), miško muziejus (įkurtas 1962 m. buvusioje girininkijoje). Bažnyčios skverelyje stovi paminklas Maironiui (pastatytas 1995 m.; fundatorius Tadas Kalasauskas, skulptorius D. Lukoševičius). Yra Tytuvėnų dvaro liekanos. Šiaurinėje miesto dalyje stovi paminklinis akmuo 1863 m. sukilėliams atminti (pastatytas 1930 m.).
Nuo 2004 m. Tytuvėnuose vasarą vyksta tarptautinis menų festivalis. Rugsėjo mėnesį vyksta maldininkų eitynės į Šiluvą.
Etimologija Keisti
Tytuvėnai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės Tytuvos (anksčiau vadinosi Tytava), pridedant priesagą -ėnai.[4] Anksčiau gyvenvietė vadinosi Tytavėnai,[5] bet nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio palaipsniui įsigalėjo dabartinis vardas.
Kita versija byloja, kad miestelis galėjo būti pavadintas pagal čia gyvenusį bajorą Tytuvėną ar Tytavičių,[6] nors labiau tikėtina, kad pastarasis pasivadino pagal vietovę nei atvirkščiai – yra daug Lietuvos vietovardžių, kilusių nuo vandenvardžių, o pastarieji su asmenvardžiais nėra siejami.
Geografija Keisti
Tytuvėnai įsikūrę Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, prie Tytuvos upelio. Miesto pietinėje dalyje telkšo Bridvaišis, netoliese ir Gilius. Stūkso Tytuvėnų piliakalnis. Į vakarus už miesto yra Tytuvėnų geležinkelio stotis. Apylinkėse įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas. Svarbiausi keliai 157 Kelmė–Tytuvėnai ir 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis .
2007 m. 1 km nuo miesto pastatytas Tytuvėnų apžvalgos bokštas.[7]
Istorija Keisti
Vietovė žinoma nuo XIV a. pabaigos, XV a. Tytuvėnus žemėlapyje pažymėjo Nikolajus Kuzietis. XV a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras. 1555 m. pastatyta pirmoji Tytuvėnų bažnyčia, prie jos atsirado miestelis (minimas dvaro inventoriuje nuo 1581 metų). 1633 m. pastatyta Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas. 1724 m. Augustas II suteikė kasmetinio turgaus privilegiją.
1863 m. Tytuvėnų miškuose aktyviai veikė sukilėliai. Tačiau kartą netikėtai užpulti caro žandarų jie beveik visi žuvo, o sukilėlių vadas Z. Citavičius suimtas ir nužudytas. 1864 m. po sukilimo vienuolynas atimtas iš bernardinų. XIX a. Tytuvėnai buvo Raseinių apskrities miestelis.[8]
XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo garsus Lietuvos kurortas. 1931 m. birželio 21 d. čia įkurta centrinė visos Žemaitijos vyriausybė.
1945 m. įkurta biblioteka. 1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė durpių, žemės ūkio įmonės, miškų ūkis, siuvimo cechas, Tytuvėnų žemės ūkio technikumas.
2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo patvirtintas Tytuvėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. – 1947 m. | ? | Raseinių apskritis | |
| 1947–1950 m. | ? | Kelmės apskritis | |
| 1950–1953 m. | Tytuvėnų apylinkės centras | Tytuvėnų rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Tytuvėnų apylinkės centras | ||
| 1959–1995 m. | Kelmės rajonas | ||
| 1995– | Tytuvėnų seniūnija, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos centras |
Kelmės rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
Gyventojai Keisti
 | ||||||||
| 1885 m.*[3] | 1902 m.[9] | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | 1976 m.[13][14] | 1979 m.sur.[15] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 655 | 702 | 1 164 | 2 206 | 3 161 | 3 100 | 3 111 | ||
| 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | - | - | - | ||
| 3 058 | 2 851 | 2 302 | 1 850 | - | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Tautinė sudėtis Keisti
Žymūs žmonės Keisti
- Andrius Valavičius (1570–1614), LDK politinis veikėjas.
- Jeronimas Valavičius (1573–1636), LDK politinis veikėjas.
- Zigmantas Citavičius, 1863 m. sukilimo vienas vadų. 1930 m. šio sukilimo aukoms pastatytas paminklas prie kelio į Šiaulius.
- Jeronimas Krauzė (1845–1909), gydytojas, botanikas.
- Juozas Akmenskis (1882–1933), politikas ir visuomenės veikėjas.
- Antanas Rimydis (1905–1994), poetas, gimęs Tytuvėnuose.
- Emilijus Andriulis (1928–1991), gydytojas higienistas.
- Šarūnas Kudžmauskas (1943–2006), fizikos mokslų daktaras.
- Sigita Gasparavičienė (g. 1954), architektūros istorikė.
- Kęstutis Urba (g. 1954), literatūrologas.
- Vytautas Žalys (g. 1956), diplomatas.
- Vitalijus Digrevičius (g. 1957), scenaristas, režisierius, renginių vedėjas.
- Regina Čistiakova (g. 1961), bėgikė, nacionalinė rekordininkė.
- Monika Povilaitytė (g. 1994), tinklininkė.
Sportas Keisti
Tytuvėnuose įsikūręs futbolo klubas Tytuvėnų FK "Viltis".
Galerija Keisti
Šaltiniai Keisti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Цытовяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 38 (75) : Цензурный комитет — Человек. С.-Петербургъ, 1903., 311 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 584 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 226
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/tytuvenai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 210
- ↑ Tytuvėnų regioninis parkas lankytojus gundo 2 apžvalgos bokštais
- ↑ Cytowiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 725 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Tytuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 556 psl.
- ↑ Tytuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 329 psl.
- ↑ Tytuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 323
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Tytuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 534 psl.
Nuorodos Keisti
- Tytuvėnų istorija Archyvuota kopija 2005-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- Miesteliai.lt
- Buvęs bernardinų vienuolynas Archyvuota kopija 2007-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- Vasaros festivalis