Tytuvėnai
Tytuvėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() | ||||||||||||||||
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | ![]() | |||||||||||||||
Apskritis | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė | ![]() | |||||||||||||||
Gyventojų | 1 841 | |||||||||||||||
Plotas | 9,80 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 188 žm./km² | |||||||||||||||
Altitudė | 145 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-86061 | |||||||||||||||
Tinklalapis | [1] | |||||||||||||||
![]() |
TytuvėnaiVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Tytuvėnai (žem. Tītovienā) – miestas Kelmės rajone, Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Tytuvėnų seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija.
Stovi buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje). Tytuvėnuose yra keletas kitų kulto statinių: Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), Kristaus laiptų koplyčia (nuo 1778 m.), kapinių koplyčia (nuo 1827 m.), koplyčia-mauzoliejus (nuo 1853 m.).
Yra Tytuvėnų gimnazija, Tytuvėnų jaunimo mokykla (Budraičiuose), biblioteka (nuo 1945 m.), paštas (LT-86061), miško muziejus buvusioje girininkijoje. Bažnyčios skverelyje stovi paminklas Maironiui (pastatytas 1995 m.; fundatorius Tadas Kalasauskas, skulptorius D. Lukoševičius). Yra Tytuvėnų dvaro liekanos. Šiaurinėje miesto dalyje stovi paminklinis akmuo 1863 m. sukilėliams atminti (pastatytas 1930 m.).
Nuo 2004 m. Tytuvėnuose vasarą vyksta tarptautinis menų festivalis. Rugsėjo mėnesį vyksta maldininkų eitynės į Šiluvą.
Gamta ir geografijaKeisti
Miesto pietinėje dalyje telkšo Bridvaišis, netoliese ir Gilius. Stūkso Tytuvėnų piliakalnis. Už miesto yra gel. stoties gyvenvietė. Apylinkėse įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas.
IstorijaKeisti
Vietovė žinoma nuo XIV a. pabaigos, XV a. Tytuvėnus žemėlapyje pažymėjo Nikolajus Kuzietis. XV a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras. 1555 m. pastatyta pirmoji Tytuvėnų bažnyčia, prie jos atsirado miestelis (minimas dvaro inventoriuje nuo 1581 metų). 1633 m. pastatyta Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas. 1724 m. Augustas II suteikė kasmetinio turgaus privilegiją.
1863 m. Tytuvėnų miškuose aktyviai veikė sukilėliai. Tačiau kartą netikėtai užpulti caro žandarų jie beveik visi žuvo, o sukilėlių vadas Z. Citavičius suimtas ir nužudytas. 1864 m. po sukilimo vienuolynas atimtas iš bernardinų.
XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo garsus Lietuvos kurortas. 1931 m. birželio 21 d. čia įkurta centrinė visos Žemaitijos vyriausybė.
1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė durpių, žemės ūkio įmonės, miškų ūkis, siuvimo cechas, Tytuvėnų žemės ūkio technikumas.
2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo patvirtintas Tytuvėnų herbas, kurį sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.[3]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. pabaiga – 1919 m. | Tytuvėnų valsčiaus centras | ? | |
1919–1947 m. | Raseinių apskritis | ||
1947–1950 m. | Kelmės apskritis | ||
1950–1953 m. | Tytuvėnų apylinkės centras | Tytuvėnų rajono centras | Šiaulių sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Tytuvėnų apylinkės centras | ||
1959–1995 m. | Kelmės rajonas | ||
1995– | Tytuvėnų seniūnija, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
Pavadinimo kilmėKeisti
Anksčiau gyvenvietė vadinosi Tytavėnai [4], bet nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio palaipsniui įsigalėjo dabartinis vardas. Vietovardis kilęs nuo upės Tytuvos (anksčiau vadinosi Tytava), pridedant priesagą -ėnai.
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m. | |||||||||
1885 m.*[2] | 1903 m.*[1] | 1970 m.sur.[5] | 1976 m.[6][7] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
655 | 1 000 | 3 161 | 3 100 | 3 111 | 3 058 | 2 851 | 2 302 | ||
| |||||||||
|
Tautinė sudėtisKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
- Andrius Valavičius (1570-1614), LDK politinis veikėjas.
- Jeronimas Valavičius (1573-1636), LDK politinis veikėjas.
- Zigmantas Citavičius, 1863 m. sukilimo vienas vadų. 1930 m. šio sukilimo aukoms pastatytas paminklas prie kelio į Šiaulius.
- Jeronimas Krauzė (1845-1909), gydytojas, botanikas.
- Juozas Akmenskis (1882-1933), politikas ir visuomenės veikėjas.
- Antanas Rimydis (1905–1994), poetas, gimęs Tytuvėnuose.
- Emilijus Andriulis (1928-1991), gydytojas higienistas.
- Šarūnas Kudžmauskas (1943-2006), fizikos mokslų daktaras.
- Sigita Gasparavičienė (g. 1954), architektūros istorikė.
- Kęstutis Urba (g. 1954), literatūrologas.
- Vytautas Žalys (g. 1956), diplomatas.
- Vitalijus Digrevičius (g. 1957), scenaristas, režisierius, renginių vedėjas.
- Regina Čistiakova (g. 1961), bėgikė, nacionalinė rekordininkė.
- Monika Povilaitytė (g. 1994), tinklininkė.
SusisiekimasKeisti
Svarbiausi keliai 157 Kelmė–Tytuvėnai ir 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis .
SportasKeisti
Tytuvėnuose įsikūręs futbolo klubas Tytuvėnų FK "Viltis".
NuotraukosKeisti
Paminklas Maironiui Tytuvėnuose
Tytuvėnų bažnyčia ir Kristaus laiptų koplyčia
Atminimo akmuo su saulute
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Цытовяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 38 (75) : Цензурный комитет — Человек. С.-Петербургъ, 1903., 311 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Цытовяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 584 psl. (rus.)
- ↑ „XVI - XIX a. miestelio istorija“. Suarchyvuotas originalas 2013-12-08. Nuoroda tikrinta 2015-12-13.
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/tytuvenai/
- ↑ Tytuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 556 psl.
- ↑ Tytuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 329 psl.
- ↑ Tytuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 323 psl.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
- Tytuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 534 psl.
NuorodosKeisti
- Tytuvėnų istorija
- Miesteliai.lt
- Buvęs bernardinų vienuolynas
- Vasaros festivalis
- Cytowiany Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom I, psl. 725 (lenk.)