Tytuvėnai

Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Tytuvėnai

55°35′40″ š. pl. 23°12′10″ r. ilg. / 55.59444°š. pl. 23.20278°r. ilg.Koordinatės: 55°35′40″ š. pl. 23°12′10″ r. ilg. / 55.59444°š. pl. 23.20278°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė

Gyventojų

1 841

Plotas

9,80 km²

Tankumas

188 žm./km²

Altitudė

145 m

Pašto kodas

LT-86061

Tinklalapis

[1]

Vikiteka

TytuvėnaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Týtuvėnai
Kilmininkas:	Týtuvėnų
Naudininkas:	Týtuvėnams
Galininkas:	Týtuvėnus
Įnagininkas:	Týtuvėnais
Vietininkas:	Týtuvėnuose

lenk. Cytowiany, rus. Цытовяны^[1]^[2]

Tytuvėnai (žem. Tītovienā) – miestas Kelmės rajone, Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Tytuvėnų seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija.

Stovi buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje). Tytuvėnuose yra keletas kitų kulto statinių: Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), Kristaus laiptų koplyčia (nuo 1778 m.), kapinių koplyčia (nuo 1827 m.), koplyčia-mauzoliejus (nuo 1853 m.).

Yra Tytuvėnų gimnazija, Tytuvėnų jaunimo mokykla (Budraičiuose), biblioteka (nuo 1945 m.), paštas (LT-86061), miško muziejus buvusioje girininkijoje. Bažnyčios skverelyje stovi paminklas Maironiui (pastatytas 1995 m.; fundatorius Tadas Kalasauskas, skulptorius D. Lukoševičius). Yra Tytuvėnų dvaro liekanos. Šiaurinėje miesto dalyje stovi paminklinis akmuo 1863 m. sukilėliams atminti (pastatytas 1930 m.).

Nuo 2004 m. Tytuvėnuose vasarą vyksta tarptautinis menų festivalis. Rugsėjo mėnesį vyksta maldininkų eitynės į Šiluvą.

Gamta ir geografijaKeisti

Miesto pietinėje dalyje telkšo Bridvaišis, netoliese ir Gilius. Stūkso Tytuvėnų piliakalnis. Už miesto yra gel. stoties gyvenvietė. Apylinkėse įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas.

IstorijaKeisti

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėti Citowianij

Tytuvėnų bažnyčios interjeras

Vietovė žinoma nuo XIV a. pabaigos, XV a. Tytuvėnus žemėlapyje pažymėjo Nikolajus Kuzietis. XV a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras. 1555 m. pastatyta pirmoji Tytuvėnų bažnyčia, prie jos atsirado miestelis (minimas dvaro inventoriuje nuo 1581 metų). 1633 m. pastatyta Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas. 1724 m. Augustas II suteikė kasmetinio turgaus privilegiją.

1863 m. Tytuvėnų miškuose aktyviai veikė sukilėliai. Tačiau kartą netikėtai užpulti caro žandarų jie beveik visi žuvo, o sukilėlių vadas Z. Citavičius suimtas ir nužudytas. 1864 m. po sukilimo vienuolynas atimtas iš bernardinų.

XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo garsus Lietuvos kurortas. 1931 m. birželio 21 d. čia įkurta centrinė visos Žemaitijos vyriausybė.

1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė durpių, žemės ūkio įmonės, miškų ūkis, siuvimo cechas, Tytuvėnų žemės ūkio technikumas.

2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo patvirtintas Tytuvėnų herbas, kurį sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1919 m.	Tytuvėnų valsčiaus centras	?
1919–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.		Kelmės apskritis
1950–1953 m.	Tytuvėnų apylinkės centras	Tytuvėnų rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1956 m.	Tytuvėnų apylinkės centras
1956–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Tytuvėnų apylinkės centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Tytuvėnų apylinkės centras	Kelmės rajonas
1995–	Tytuvėnų seniūnija, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos centras	Kelmės rajono savivaldybė	Šiaulių apskritis

Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Tytuvėnų vienuolyno architektūrai (2009 m.)

Pavadinimo kilmėKeisti

Anksčiau gyvenvietė vadinosi Tytavėnai ^[4], bet nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio palaipsniui įsigalėjo dabartinis vardas. Vietovardis kilęs nuo upės Tytuvos (anksčiau vadinosi Tytava), pridedant priesagą -ėnai.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2020 m.

1885 m.*^[2]

1903 m.*^[1]

1970 m.^sur.^[5]

1976 m.^[6]^[7]

1979 m.^sur.^[8]

1989 m.^sur.^[9]

2001 m.^sur.^[10]

2011 m.^sur.^[11]

655

1 000

3 161

3 100

3 111

3 058

2 851

2 302

2020 m.

-

1 841

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 2 302 žmonės: ^[12]

Lietuviai – 98,83% (2275)
Rusai – 0,6% (14)
Kiti – 0,56% (13)

2001 m. gyveno 2 851 žmonės: ^[13]

Lietuviai – 98,81% (2817)
Rusai – 0,42% (12)
Kiti – 0,77% (22)

Žymūs žmonėsKeisti

Andrius Valavičius (1570-1614), LDK politinis veikėjas.
Jeronimas Valavičius (1573-1636), LDK politinis veikėjas.
Zigmantas Citavičius, 1863 m. sukilimo vienas vadų. 1930 m. šio sukilimo aukoms pastatytas paminklas prie kelio į Šiaulius.
Jeronimas Krauzė (1845-1909), gydytojas, botanikas.
Juozas Akmenskis (1882-1933), politikas ir visuomenės veikėjas.
Antanas Rimydis (1905–1994), poetas, gimęs Tytuvėnuose.
Emilijus Andriulis (1928-1991), gydytojas higienistas.
Šarūnas Kudžmauskas (1943-2006), fizikos mokslų daktaras.
Sigita Gasparavičienė (g. 1954), architektūros istorikė.
Kęstutis Urba (g. 1954), literatūrologas.
Vytautas Žalys (g. 1956), diplomatas.
Vitalijus Digrevičius (g. 1957), scenaristas, režisierius, renginių vedėjas.
Regina Čistiakova (g. 1961), bėgikė, nacionalinė rekordininkė.
Monika Povilaitytė (g. 1994), tinklininkė.