Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia

Koordinatės: 54°40′49″š. pl. 25°17′51″r. ilg. / 54.68028°š. pl. 25.297572°r. ilg. / 54.68028; 25.297572

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia
Lithuania Vilnius St. Batholomew church.jpg
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Vilniaus I
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Užupio g. 17A
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1824 m.
Stilius klasicizmas

Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia stovi Vilniuje, Užupyje. Pamaldos laikomos baltarusių kalba.

IstorijaKeisti

Pirmoji medinė bažnyčia, priklausiusi juodiesiems augustinams šioje vietoje sudegė karo su Maskva metu, apie 1665 m.[1][2]

1778 m. pagal architekto Martyno Knakfuso ankstyvojo klasicizmo projektą pastatyta vienuolių oratorija. Pastatas sugriautas 1794 m. sukilimo metu. Atstatytas kaip mūrinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų, 18231824 m. tėvo Augustino Stodolniko rūpesčiu. Naujoji bažnyčia pašventinta 1823 m. rugpjūčio 24 d. Jai suteiktas Šv. Baltramiejaus bažnyčios titulas.[3] Bažnyčia buvo kukli, netinkuota. 1834 m. perstatyta varpinė su stogeliu. Vėliau bažnyčia ištinkuota. 1831 m. sukilimo Baltramiejaus bažnyčia tapo Bernardinų bažnyčios filija.[3]

1879 - 1881 m. Baltramiejaus bažnyčia remontuota Vilniaus puodžių ir keramikos cecho lėšomis. Bažnyčios fasade pristatytas istorizmo stiliaus bokštas.[1][2][3] Šioje bažnyčioje saugotas Trakų vartų Marijos paveikslas. Čia taip pat saugotas ir puodžių ir keramikos cecho archyvas. Bažnyčioje pradžioje buvo trys, vėliau penki altoriai. Chorą laikė dvi kolonos. Vilnios pusėje bažnyčios apsidė sutvirtinta akmenų pylimu bei siena.1900 m. buvo pastatyti vartai. XX a. pirmoje pusėje Baltramiejaus bažnyčia buvo Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios filija. [3]

Žinomas baltarusių, lietuvių ir lenkų dailininkas Ferdinandas Ruščicas, kurį laiką gyvenęs Vilniuje, Užupyje, susituokė šioje bažnyčioje ir vėliau savo testamentu nurodė, kad jo širdis būtų palaidota šv. Baltramiejaus bažnyčioje.[4]

1948 m. bažnyčia uždaryta. Tarybų Sąjungos okupacijos metu čia veikė skulptorių dirbtuvės. Studijomos buvo paversti ir choras su zakristija, pačios bažnyčios šonuose iškirstos durys. Bažnyčioje buvo įrengta katilinė. Iš bažnyčios inventoriaus buvo išsaugoti tik jos vargonai.[3]

Bažnyčia šiuo metuKeisti

1997 m. Šv. Baltramiejaus bažnyčia perduota Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei. Pamaldos joje vyksta tik baltarusių kalba. Šią bažnyčią globoja Baltarusijos Kustodijos kapucinų ordino broliai. 2011 m. surašymo duomenimis, Romos katalikų bendruomenei save priskyrė 49,6 % baltarusių, stačiatikių (ortodoksų) bendruomenei – 32,3 % baltarusių.[5]

Bažnyčios adresas: Užupio g. 17A, 01202 Vilnius.

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  2. 2,0 2,1 A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Morta Baužienė. Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos. Vilnius: Savastis. 2015. ISBN 978-9986-420-98-9.
  4. Apie Šv. Baltramiejaus bažnyčią „Gyvoji istorija".[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000079945/gyvoji-istorija-vilniaus-sv-apastalo-baltramiejaus-baznycia
  5. Apie Šv. Baltramiejaus bažnyčią „Vilniusgo".[1]

Išorinės nuorodosKeisti

Vilniaus arkivyskupija https://www.vilnensis.lt/parapijos/parapija/77/


 

Vikiteka