Vikipedija

Lietuvos šaulių sąjunga

(Nukreipta iš puslapio Šaulių sąjunga)
Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS)
Insignia of Šaulių sąjunga.svg
Kaunas. Šaulių sąjungos būstinė.JPG
Veikimo laikas 1919–1940
1944-1953 (partizaninis pasipriešinimas prieš SSRS)
1954-1989 (tremtyje)
1989–dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis sukarinta visuomeninė organizacija
Paskirtis rengti narius karybos, sporto bei kultūros srityse
Dydis 10 617
Yra dalis Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Būstinė Laisvės al. 46, Kaunas
Sukaktuvės birželio 27 d.
Vadovybė
LŠS vadas plk. Albertas Dapkus
LŠS vado pavaduotojas ats. mjr. Židrūnas Šadauskis
LŠS vado pavaduotojas - jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas
Simbolika
LŠS vėliava LSS flag.jpg

Lietuvos šaulių sąjunga (sutrump. LŠS) – sukarinta visuomeninė organizacija.[1]

Šaulių veikla apima visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Šauliai globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, vykdo karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje, talkina valstybei krizinėse situacijose, pavyzdžiui, savanoriavimu ligoninėse Covid-19 pandemijos metu arba pasienyje migrantų krizės metu.[2] [3]

IstorijaKeisti

Tarpukario LietuvaKeisti

Šaulių sąjunga buvo įkurta Kaune kaip Lietuvos sporto sąjungos padalinys 1919 m. birželio 27 d. LŠS ideologiją nustatė jos sumanytojas Matas Šalčius sykiu su tuoj pat įsijungusiu LŠS įkūrėju ir jos vadu Vladu Putvinskiu.

 
Lietuvos šaulių sąjungos paminklas Šimonyse, Lietuvoje, 1928 m.

1920 m. birželį pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi tapo Matas Šalčius, kiek vėliau J. Tumas-Vaižgantas, Adolfas Klimas ir kt. Leidinyje bendradarbiavo daugelis žymių tarpukario rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų, mokslininkų, visuomenės veikėjų.

Šaulių sąjungai, vadovaujant V. Krėvei-Mickevičiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė organizuoti Klaipėdos sukilimą – apie pusę lietuvių pajėgų sukilime sudarė šauliai, daugiausia gimnazistai.

1935–1936 m. Šaulių sąjunga reorganizuota, tapo pavaldi kariuomenės vadui.

LŠS buvo užmezgusi ryšius su kitų Baltijos valstybių organizacijomis. 1922 m. į Suomiją pasiųsta delegacija susipažinti su suomių organizacija Sujelus Kemta, vėliau užmegzti ryšiai su Latvijos Aizsargių ir Estijos Kaitseliitu organizacijomis.

Drauge su kariniu mokymu šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Gausu buvo įvairių kursų: sanitarijos, ugniagesybos, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos. Šauliai nuo pat susikūrimo populiarino dainą, muziką, sportą, lietuvišką žodį, steigė bibliotekas. Praėjus dvidešimčiai metų nuo organizacijos įkūrimo, 1939 m. Šaulių sąjunga turėjo 125 chorus, 400 vaidybos mėgėjų kuopelių, 115 sporto klubų, 4 teatrus, 105 orkestrus, 350 bibliotekų, 72 šaulių namus. Kasmet būdavo leidžiamos karinio, patriotinio turinio ir grožinės literatūros knygos. Kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, futbolas, vandens, žiemos bei jojimo ir šaudymo sportas.

Okupuota LietuvaKeisti

Sovietinės okupacijos išvakarėse LŠS turėjo 62 tūkst. narių.[4] Įžengus sovietams, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai, organizacija likviduota. Iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta 80 proc. LŠS padalinių, štabų, tarybų narių.

1941–1953 m. šauliai kaip partizanai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų okupantus.

Po karo pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą paskelbė 1954 m. kovo 7 d. Čikagoje. Organizacijos atkurėjų branduolį sudarė M. Kalmantas, V. A. Mantautas, S. Pūtvytė-Mantautienė, A. Valatkaitis ir E. Klupšienė. Vėliau įsteigta daugiau Sąjungos padalinių JAV bei Kanadoje.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.

Atkurta LietuvaKeisti

Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant parlamentą ir kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas žuvo šauliai I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai talkino ir išvedant okupacinę kariuomenę.

1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas, kitais metais pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 2000 m. sausio 12 d. patvirtintas Šaulių sąjungos statutas.

LR Seimas 2019 metus paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos metais.

2021 m. LŠS priklausė apie 10 617 narių, iš jų apie pusė – jaunųjų šaulių. Metinis biudžetas siekė kiek daugiau nei 5,6 mln. €. [5] Nuo 2023 m. LŠS planuojama pertvarkyti: pavaldumas atitektų Vyriausybei, biudžetas išaugų iki maždaug 30 mln. €, o per 10 metų tikimasi sąjungą padidinti iki 30 tūkst. narių.[6]

 
Lietuvos šaulių sąjungos skyrius Vilniuje, Vašingtono aikštėje.
 
Treniruojamasi teikti medicininę pagalbą
 
Jaunųjų šaulių treniruotė

RinktinėsKeisti

LŠS susideda iš šių rinktinių:

Įsakymai šauliamsKeisti

  1. Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.
  2. Švieskis ir šviesk.
  3. Stiprink valią ir kūną.
  4. Būk drausmingas ir mandagus.
  5. Gerbk ginklą.
  6. Būk tiesus ir teisingas.
  7. Tesėk žodį.
  8. Būk budrus.
  9. Saugok valstybės turtą.
  10. Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Suformulavo V. Putvinskis–Pūtvis 1927 m.

Jaunieji šauliaiKeisti

Jaunieji šauliai yra Lietuvos šaulių sąjungos nariai nuo 11 iki 18 metų. Jaunieji šauliai susipažįsta su LŠS veikla ir tarnybos Lietuvos kariuomenėje ypatumais, dalyvauja valstybės šventėse, miesto renginiuose, stovyklose, projektuose.

Vlado Putvinskio–Pūtvio klubasKeisti

1998 m. įsteigtas Vlado Putvinskio–Pūtvio klubas, apjungęs LŠS atkūrėjus veteranus. Jo ilgametis vadovas – Stasys Ignatavičius.

Taip pat skaitykiteKeisti

GalerijaKeisti

Lietuvos šauliai tarpukaryje

  • Prezidentas Kazys Grinius sveikina šaulių rikiuotę

  • Šauliai demonstruoja mankštos pratimus Kaune, 1939 06 24

  • Šaulės žygiuoja K. Donelaičio g-ve pro Nežinomojo kareivio kapą. Kaunas, 1939 06 24

  • Latvijos Aizsargų vadas gen. Karlis Praulas (Kārlis Prauls) iškilmingai sutinkamas Kaune. 1939 06 24

  • Salamiesčio šaulių orkestras tarpukaryje

  • Lietuvos šaulių sąjungos 20-mečio šventė Kaune, Lietuvoje, 1939 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sauliu-sajunga/
  2. ↑ https://www.sauliusajunga.lt/padeka-sauliams-uz-pagalba-atremianti-covid-19-epidemijos-smugius/
  3. ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sauliai-ir-pasienieciai-sutare-drauge-valdyti-nepaprastas-padetis-zaboti-nusikalstamuma-56-1646276
  4. ↑ https://www.sauliusajunga.lt/svesdami-simtmeti-sauliai-atgaivina-savo-organizacijos-istorija/
  5. ↑ https://www.sauliusajunga.lt/wp-content/uploads/2022/08/LSS-Ataskaita-uz-2021-m.pdf
  6. ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1723350/siuloma-pertvarkyti-sauliu-sajunga-daugiau-civilines-veiklos-aukstesnis-statusas

NuorodosKeisti

 
Vikiteka: Lietuvos šaulių sąjunga – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_šaulių_sąjunga&oldid=6740073"