Lietuvos šaulių sąjunga
Lietuvos šaulių sąjunga (sutrump. LŠS) – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal LŠŠ įstatymą ir savo statutą.[1]
| Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) | |
|---|---|
| Veikimo laikas | 1990 – dabar |
| Valstybė |  Lietuva
|
| Pavaldus | Lietuvos ginkluotosios pajėgos |
| Rūšis | sukarinta visuomeninė organizacija |
| Paskirtis | rengti LŠS narius karybos, sporto bei kultūros srityse |
| Dydis | ~11 tūkst. |
| Yra dalis | Krašto apsaugos savanorių pajėgos |
| Būstinė | Laisvės al. 46, Kaunas |
| Šūkis | Mes tarnaujam Lietuvai |
| Sukaktuvės | birželio 27 d. |
| Vadovybė | |
| LŠS vadas | plk. Albertas Dapkus |
| LŠS vado pavaduotojas | ats. mjr. Židrūnas Šadauskis |
| Simbolika | |
| LŠS vėliava | 
|
Šaulių sąjunga buvo įkurta kaip Lietuvos sporto sąjungos padalinys 1919 m. birželio 27 d. 1919 m. rugsėjo 15 d. Krašto apsaugos ministerija patvirtino LŠS įstatus, ir Lietuvos šaulių sąjunga tapo savarankiška, atskira organizacija. LŠS ideologiją nustatė jos sumanytojas Matas Šalčius sykiu su tuoj pat įsijungusiu Šaulių sąjungos įkūrėju ir jos vadu Vladu Putvinskiu.
Įkūrimas ir atkūrimasKeisti
Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms. Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą.
1919 m. birželio 27 d. įkurtas pirmas šaulių būrys Kaune. Ši diena ir laikoma Šaulių sąjungos įkūrimo data. Organizacijos pobūdį, tikslus ir pagrindus nustatė sąjungos sumanytojas (pagal čekų Sakalų organizaciją) Matas Šalčius ir sykiu prisijungęs su ginkluote ir kita visokeriopa parama bei šaulio ideologijos formavimu – būsimasis vadas Vladas Putvinskis-Pūtvis.
Šaulių veikla apėmė ir dabar apima visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Šauliai globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, vykdo karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje.
1920 m. birželio mėnesį buvo pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo Matas Šalčius, kiek vėliau J. Tumas-Vaižgantas, Adolfas Klimas ir kt. Leidinyje bendradarbiavo daugelis žymiųjų tarpukario rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų, mokslininkų, visuomenės veikėjų. 1998 m. birželio 13 d. LŠS Centro būstinėje jam patikėta vadovauti įsteigtam Vlado Putvinskio–Pūtvio klubui, apjungusiam LŠS atkūrėjus veteranus Šaulių sąjungai, vadovaujant V. Krėvei-Mickevičiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė organizuoti Klaipėdos sukilimą.
1935–1936 m. Šaulių sąjunga reorganizuota – ji tapo pavaldi kariuomenės vadui. Prieš pat organizacijos panaikinimą Lietuvos šaulių sąjungoje buvo daugiau kaip 62 tūkstančiai narių. Sovietams okupavus Lietuvą, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai. 1940 m. liepos 11 d. paskelbiamas įsakymas, kad organizacija likviduojama. Iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta 80 proc. Šaulių Sąjungos padalinių, štabų, tarybų narių. 1941–1953 m. šauliai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų okupantus.
LŠS buvo užmezgusi ryšius su kitų Pabaltijo valstybių giminingomis organizacijomis. 1922 m. į Suomiją pasiųsta delegacija susipažinti su suomių organizacija Sujelus Kemta, vėliau užmegzti ryšiai su Latvijos Aizsargių ir Estijos Kaitseliitu organizacijomis. Tikslas – susipažinti su kaimynų sukarintų organizacijų tvarka ir praktika.
Be karinio mokymo tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, taip pat aktyviai sportavo. Pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą paskelbė 1954 m. kovo 7 d. Čikagoje.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.
1990 m. vasario 15 d. įvyko Atkuriamoji konferencija. Liepos mėnesį vėl pradedamas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, vėliau tapęs mėnesiniu organizacijos žurnalu. Kuriasi orkestrai, ansambliai, kapelos, šauliai aktyviai dalyvauja tvarkant partizanų kapus, statant paminklus, perkeliant palaikus.
Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą ir kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas žuvo šauliai: I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai talkino ir išvedant okupacinę kariuomenę.
Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas. 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tų pačių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos“. 2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija pagaliau įregistruota Teisingumo ministerijoje.
2017 m. LŠS priklausė apie 11 000 narių.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų nuo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 1919 m. birželio 27 d., pabrėždamas šaulių indėlį Nepriklausomybės kovose ir siekdamas pagerbti jų, kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą bei gerbdamas jų puoselėjamas savanorystės tradicijas, suprasdamas jų svarbą kultūrai, švietimui, visuomenės gyvenimui ir valstybės gynimui, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos veiklos aktualumą ir vertindamas jos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir skatinant patriotiškumą, nutarė 2019 m. paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais.
Šaulių sąjungos rinktinėsKeisti
- Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė
- Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė
- Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė
- Suvalkijos šaulių 4-oji rinktinė
- Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė
- Gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė
- LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė
- Žemaitijos šaulių 8-oji rinktinė
- Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė
- Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė
Įsakymai šauliamsKeisti
- Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.
- Švieskis ir šviesk.
- Stiprink valią ir kūną.
- Būk drausmingas ir mandagus.
- Gerbk ginklą.
- Būk tiesus ir teisingas.
- Tesėk žodį.
- Būk budrus.
- Saugok valstybės turtą.
- Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.
Suformulavo Vladas Putvinskis – Pūtvis 1927 m.
Kultūra ir sportasKeisti
Drauge su kariniu mokymu šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Gausu buvo įvairių kursų: sanitarijos, ugniagesybos, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos. Šauliai nuo pat susikūrimo populiarino dainą, muziką, sportą, lietuvišką žodį, steigė bibliotekas.
Birželio 27 d. – Šaulio diena.
Praėjus dvidešimčiai metų nuo organizacijos įkūrimo, 1939 m. Šaulių sąjunga turėjo 125 chorus, 400 vaidybos mėgėjų kuopelių, 115 sporto klubų, 4 teatrus, 105 orkestrus, 350 bibliotekų, 72 šaulių namus, leido savo laikraštį „Trimitas“. Kasmet būdavo leidžiamos karinio, patriotinio turinio ir grožinės literatūros knygos. Kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, futbolas, vandens, žiemos bei jojimo ir šaudymo sportas.
IšeivijaKeisti
1954 m. kovo 7 d. pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje viešai paskelbė, kad atkuriama Lietuvos šaulių sąjunga. Organizacijos atkūrėjų branduolį sudarė M. Kalmantas, V. A. Mantautas, S. Pūtvytė-Mantautienė, A. Valatkaitis ir E. Klupšienė. Palikti tie patys organizacijos pagrindai. Vėliau įsteigta daugiau Sąjungos padalinių JAV miestuose bei Kanadoje.
Jaunieji šauliaiKeisti
Jaunieji šauliai - Lietuvos šaulių sąjungos nariai nuo 11 iki 18 metų. Jaunieji šauliai susipažįsta su Lietuvos šaulių sąjungos veikla ir tarnybos Lietuvos kariuomenėje ypatumais, dalyvauja valstybės šventėse, miesto renginiuose, stovyklose, projektuose.
Vlado Putvinskio–Pūtvio klubasKeisti
1998 m. įsteigtas Vlado Putvinskio–Pūtvio klubas, apjungęs LŠS atkūrėjus veteranus. Jo ilgametis vadovas – Stasys Ignatavičius.
Taip pat skaitykiteKeisti
GalerijaKeisti
- Lietuvos šauliai tarpukaryje
Prezidentas Kazys Grinius sveikina šaulių rikiuotę
Šauliai demonstruoja mankštos pratimus Kaune, 1939 06 24
Šaulės žygiuoja K. Donelaičio g-ve pro Nežinomojo kareivio kapą. Kaunas, 1939 06 24
Latvijos Aizsargų vadas gen. Karlis Praulas (Kārlis Prauls) iškilmingai sutinkamas Kaune. 1939 06 24
Salamiesčio šaulių orkestras tarpukaryje
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos šaulių sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
