Utenos rajono savivaldybė

Utenos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje. Administracinis centras – Utena.

Utenos rajono savivaldybė
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Utenos apskritis
Administracinis centras	Utena
Seniūnijų skaičius	10
Įkūrimo data	1950 m.
Meras	Marijus Kaukėnas
Gyventojų (2021)	37 509
Plotas	1 229 km²
Tankumas (2021)	31 žm./km²
Aukščiausia vieta	246 m
Tinklalapis	utena.lt
Vikiteka	Utenos rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

Utenos rajono savivaldybė išsidėsčiusi Aukštaičių aukštumos šiaurrytinėje dalyje. Per rajono centrą eina Vilniaus−Utenos geležinkelis, Kauno−Daugpilio, Vilniaus−Kupiškio plentai. Asfaltuoti keliai jungia Uteną su visais kaimyniniais rajonais (Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio).

Utenos rajono reljefui, kuris formavosi vėlyvuoju ledynmečiu paskutinio ledyno pakraštyje, būdingos mažos kalvos ir daubos. Jos nevienodos savo forma: vienos apskritos, kitos pailgos, vienur pavienės, kitur sudaro kalvų ir dubumų grandines. Apie Tauragnus, Saldutiškį, Pakalnius kalvų santykinis aukštis šokteli iki 25 m. Aukščiausios kalvos ties Tauragnais: Taurapilio kalnas virš jūros lygio iškilęs 246 m.

Pro rajoną teka Šventoji ir jos kairysis intakas Vyžuona. Telkšo 185 Utenos rajono ežerai (didžiausi – Alaušas, Tauragnas, Indrajai, Utenas), 4 tvenkiniai. Daugelis ežerų ir pelkių sujungti mažais vingiuotais upeliais, smarkiai patvinstančiais pavasarį ir beveik išdžiūstančiais vasarą. Pastovesnio vandeningumo tik Alauša, Tauragna, Vyžuona ir Šventoji. Miškai užima beveik 29,3 % viso rajono ploto. Prie pat Utenos ošia Rašės ir Skaistašilio miškai. Didžiausi miškai – Minčios, Vyžuonų. Medžių rūšinė sudėtis labai įvairi. Be pušų, paplitusios eglės, beržai, baltalksniai, juodalksniai, ąžuolai, drebulės, uosiai, liepos. Ąžuolų giraitės išlikusios prie Pakalnių ir Ąžuolijos miške šalia Utenos. Užliejamos pievos derlingos, bet jų nedaug – tik prie Šventosios ir Vyžuonos upių.

Miškuose gausu briedžių, stirnų, šernų, pilkųjų kiškių, lapių, kiaunių, mangutų. Veisiasi lūšys, užklysta vilkai. Upėse ir ežeruose daug bebrų, ūdrų, ondatrų. Žvejų dažniausiai sugaunamos žuvys − lydekos, ešeriai, karšiai, kuojos. Daugelyje ežerų sužvejojama ungurių. Gilesniuose ežeruose yra seliavų, stintų, seklesniuose − starkių, lynų, karosų, raudžių. Gyvenančios paukščių rūšys – tetervinai, jerubės, meletos, margieji geniai, juodieji gandrai, antys, laukiai, gulbės, gausiausia – paukščių giesmininkų.

Utenos rajonas − vienas iš respublikos rajonų, kuriuose ryškiausiai pastebimi temperatūros svyravimai. Čia anksčiausiai respublikoje susidaro sniego danga, įšąla dirvožemis ir vidutinė paros temperatūra pereina į minusinę. Žiemos, palyginti su kitais rajonais, šaltesnės. Vasaros nelabai karštos ir gana lietingos.

Yra Stabulankių geologinis draustinis, Pakalnių geomorfologinis draustinis.

• 

  Tauragnas

• 

  Biliakiemio Puntukas

• 

  Indrajai

• 

  Alaušas

	55° 44′ 20″
25° 21′ 30″	Utenos rajonas	26° 03′ 50″
	55° 16′ 30″

Istorija

	Utenos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Utenos rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 40 apylinkių ir Utenos miesto. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. jam perduota panaikinto Dusetų rajono 5 apylinkės ir panaikinto Švenčionėlių rajono 2 apylinkės. 1973 m. sujungtos kai kurios Utenos rajono apylinkės, 1977 m. 1 apylinkė panaikinta. 1968 ir 1984 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1986 m. 1 apylinkė panaikinta.

1995 m. įsteigta Utenos rajono savivaldybė. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. TS-204 įkurtos 52 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	852		40 apylinkių	1 miestas (Utena)
1954 m. (Išsamiau)	852		18 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	854	37 532	18 apylinkių	1 miestas
1962 m.	1218		23 apylinkės	1 miestas
1963 m. (Išsamiau)			13 apylinkių
1967 m.	1217	38 100
1970 m. (Išsamiau)	1200	39 963	13 apylinkių	1 miestas
1972 m. (Išsamiau)	1219		13 apylinkių	1 miestas, 8 miesteliai (Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos), 427 kaimai, 24 kaimų dalys, 145 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1976 m. (Išsamiau)	1229	44 300	11 apylinkių	1 miestas, 8 miesteliai, 427 kaimai, 22 kaimų dalys, 145 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979 m. (Išsamiau)		46 228	10 apylinkių	1 miestas, 593 kaimo vietovės
1987 m. (Išsamiau)	1229	51 300	9 apylinkės	1 miestas, 8 miesteliai, 447 kaimai, 132 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1989 m. (Išsamiau)	1229	52 546	9 apylinkės	1 miestas, 598 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1229	50 111	9 kaimo seniūnijos	1 miestas, 8 miesteliai, 454 kaimai, 137 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2007 m.	2011 m.sur.	2018 m.	2021 m.sur.
37 532	39 963	46 228	52 546	50 111	48 378	43 275	37 900	37 509
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 43 275 žmonės: Lietuviai – 96,01% (41550); Rusai – 2,29% (990); Lenkai – 0,53% (229); Ukrainiečiai – 0,18% (78); Baltarusiai – 0,14% (62); Latviai – 0,05% (22); Totoriai – 0,03% (11); Vokiečiai – 0,02% (10); Kiti – 0,75% (323).

2001 m. gyveno 50 111 žmonės: Lietuviai – 96,12% (48169); Rusai – 2,45% (1230); Lenkai – 0,57% (287); Ukrainiečiai – 0,21% (104); Baltarusiai – 0,12% (58); Latviai – 0,05% (23); Vokiečiai – 0,04% (19); Totoriai – 0,03% (17); Kiti – 0,41% (204).

Pagal tikybą

• Romos katalikai – 85,5 %
• stačiatikiai – 0,9 %
• sentikiai – 0,8 %
• kiti – 0,6 %
• netikintys/nenurodė – 12,1 %

Gyvenvietės

Daugailiai

Kuktiškės

Leliūnai

Saldutiškis

Sudeikiai

Tauragnai

UTENA

Užpaliai

Vyžuonos

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 1 miestas – Utena;
• 8 miesteliai – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos;
• 592 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Utena – 25343
2. Užpaliai – 630
3. Vyžuonos – 490
4. Jasonys – 460
5. Antalgė – 417
6. Kuktiškės – 391
7. Tauragnai – 384
8. Leliūnai – 362
9. Pačkėnai – 311
10. Sudeikiai – 288

Administracija

Savivaldybės administracijos pastatas

Atstovaujamoji valdžia – Utenos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Utenos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Seniūnijos savivaldybės

Savivaldybėje yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

• Daugailių seniūnija (Daugailiai)
• Kuktiškių seniūnija (Kuktiškės)
• Leliūnų seniūnija (Leliūnai)
• Saldutiškio seniūnija (Saldutiškis)
• Sudeikių seniūnija (Sudeikiai)
• Tauragnų seniūnija (Tauragnai)
• Utenos seniūnija (Utena)
• Utenos miesto seniūnija (Utena)
• Užpalių seniūnija (Užpaliai)
• Vyžuonų seniūnija (Vyžuonos)

Partnerystės ryšiai

• Linšiopingas, Švedija
• Preiliai, Latvija
• Trebonas, Čekija
• Chelmas, Lenkija
• Pontinija, Italija
• Kovelis, Ukraina

Švietimas ir ugdymas

Utenos rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

• Antalgės pagrindinė mokykla
• Daugailių pagrindinė mokykla
• Kuktiškių pagrindinė mokykla
• Pakalnių pagrindinė mokykla
• Saldutiškio pagrindinė mokykla
• Sudeikių pagrindinė mokykla
• Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla
• Utenos Adolfo Šapokos gimnazija
• Utenos Aukštakalnio progimnazija
• Utenos Dauniškio gimnazija
• Utenos Krašuonos pagrindinė mokykla
• Utenos Saulės gimnazija
• Utenos Vyturių pagrindinė mokykla
• Utenos pagrindinė mokykla
• Utenos specialioji mokykla-daugiafunkcis centras
• Užpalių gimnazija
• Vaikutėnų pagrindinė mokykla
• Vyžuonų pagrindinė mokykla

Nuorodos

• Utenos savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2017-03-24 iš Wayback Machine projekto.
• Utenos diena (Utenos savivaldybėje leidžiamas laikraštis)
• Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2005-08-30 iš Wayback Machine projekto.