Raseinių Švč. Trejybės cerkvė

55°23′00″š. pl. 23°07′12″r. ilg. / 55.3833498°š. pl. 23.1199137°r. ilg. / 55.3833498; 23.1199137

Raseinių Švč. Trejybės cerkvė

Rusiškas pavadinimas	Храм во Имя Животворящей Троицы
Dekanatas	Kauno stačiatikių dekanatas
Savivaldybė	Raseinių rajonas
Gyvenvietė	Raseiniai
Adresas	Vytauto Didžiojo g. 12
Statybinė medžiaga	akmuo
Pastatyta	1870 m.

Raseinių Švč. Trejybės cerkvė – veikiantys stačiatikių maldos namai, stovintys Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 12. Vienas seniausių miesto pastatų. 2013 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą.^[1]

Be stačiatikių, šventovėje meldžiasi atkurtos Raseinių evangelikų liuteronų parapijos tikintieji, sovietmečiu praradę savo bažnyčią.

Istorija redaguoti

1832 m. caro valdžios uždaryto pijorų vienuolyno vietoje buvo numatyta pastatyti stačiatikių cerkvę. 1840 m. jau buvo parengtas sklypo projektas. Pirmoji medinė cerkvė Raseiniuose valdžios lėšomis buvo pastatyta 1842 m. Ji vadinosi Šv. apaštalo Jono Evangelisto, buvo dviejų kupolų, turėjo įrengtą dviejų eilių, 19 ikonų ikonostasą. 1844 m. paskelbta savarankiškos parapijos centru.

Raseiniai buvo apskrities centru, kuriame augo caro valdžios narių ir jų šeimų skaičius, buvo dislokuota kariuomenė, todėl nedidelė cerkvė tapo per maža. Mediniai maldos namai XIX a. viduryje ėmė nykti: prakiuro stogas, pasviro varpinė ir šventoriaus tvoros. Po 1863 m. sukilimo sustiprėjus caro valdžios vykdomai rusifikacijai, buvo tinkamas metas pastatyti naują cerkvę. Vilniaus generalgubernatoriaus N. Muravjovo iniciatyva nuspręsta čia pastatyti akmeninę cerkvę. 1869 m. senoji medinė cerkvė buvo perkelta į stačiatikių kapines ir pertvarkyta į kapų koplyčią. Pastaroji sudegė per Antrąjį pasaulinį karą.

Naujoji Švč. Trejybės cerkvė pastatyta 1865–1870 m. nugriautos katalikų bažnyčios vietoje. 1923 m. žemaičių katalikai reikalavo pastatą su sklypu grąžinti jiems, tačiau šventykla išliko stačiatikiams.

1937 m. parapijoje buvo 1321 tikintysis.

1947 m. sovietai įregistravo stačiatikių parapiją. 1949 ir 1956 m. atliktas cerkvės remontas. 1957 m. parapijoje buvo 205 tikintieji. 1996–1997 m. cerkvė vėl remontuota. Šiuo metu ji priskirta Kėdainių stačiatikių parapijai.

Architektūra redaguoti

Cerkvę suprojektavo architektas Ivanas Dmitrijevas. Statinys mūrinis, neobizantinio stiliaus, su neobarokiniais elementais. Išorės ir vidaus darbus 1868 m. atliko iš Prūsijos kilęs meistras Johanas Abšinekatas. Ikonostasą sukūrė meistras iš Kauno Girša Elijaševskis. Jo kūrinys architektūriniu sprendimu skyrėsi nuo standartinio dydžio ikonostaso. Jame nėra bažnytinėms šventėms skirtos trečiosios ir ketvirtosios ikonų eilių su pranašais ir Dievo Motinos atvaizdu. 1892 m. ikonostasas buvo paauksuotas. Tais pačiais metais atvykusio šventiko Piotro Preobraženskio pastangomis buvo plečiamas ir tvarkomas cerkvės perimtas vienuolių pijorų sodas, beje, vėliau davęs pradžią dabartiniam Raseinių miesto parkui, 2012 m. pavadintam Maironio vardu.

Varpinė redaguoti

Varpinės bokšte kabojo trys varpai, kuriuos cerkvė prarado per Pirmąjį pasaulinį karą. Iš jų du buvo nulieti XVIII a. ir anksčiau priklausė katalikų bažnyčioms (galėjo būti paimti iš vietos pijorų vienuolyno). Trys nauji varpai nulieti 1931 m., o 1938 m. prie jų pridėtas mažesnis ketvirtas. Šiuo metu cerkvės bokšte likę du varpai.

2018 m. sutvarkytas varpinės bokštas: rekonstruoti laiptai, atnaujinta vidaus apdaila, įrengta šventovės istorijos ekspozicija, pritaikyta lankymui.