Atverti pagrindinį meniu

PaplitimasKeisti

Paplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinėje juostoje, keletas rūšių auga tropikuose.

Matmenys ir amžiusKeisti

Tiesiakamieniai medžiai, priklausomai nuo rūšies, užauga iki 10–91 m aukščio, o kamienų skersmuo siekia 0,5-3,8 m storio. Aukščiausi yra kvapieji kėniai (Abies procera), kaliforniniai kėniai (Abies grandis var. grandis), kaukaziniai kėniai (Abies nordmanniana). Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio kvapusis kėnis, kurį sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis[1]. Vegetuoja nuo 150 iki 500–800 metų, vieni trumpiausiai sibiriniai kėniai (Abies sibirica), vieni ilgiausiai purpuriniai kėniai (Abies amabilis).

ApibūdinimasKeisti

Laja kūgiška ir tanki. Mediena balta, minkšta, naudojama statybose, popieriaus ir pakuočių gamyboje. Iš spyglių ir jaunų ūglių gaminamas kėnių aliejus, iš kai kurių kėnių rūšių – balzamas.[2]

Kėniai LietuvojeKeisti

Sprendžiant pagal Butėnų parastratotipinį tarpledynmečio pjūvį, maždaug 440–370 tūkst. m. pr. mūsų erą Lietuvos teritorijoje augo europiniai kėniai[3]. Dabar Lietuvoje nėra savaime augančių kėnių genties medžių, bet kai kurios jų rūšys naujai įveistos. Artimiausiai nuo Lietuvos pietinių sienų, Belovežo girioje, auga europiniai kėniai (Abies alba). Kita arčiausiai Lietuvos sienų auganti rūšis yra sibiriniai kėniai (Abies sibirica), kurių vakarinė savaiminio paplitimo arealo riba yra maždaug už 300 km į pietryčius nuo Onegos ežero, esančio europinės Rusijos šiaurėje.

Lietuvoje introdukuotų kėnių rūšių sąrašas:

KlasifikacijaKeisti

Gentyje yra apie 48–55 rūšys.

ŠaltiniaiKeisti

  1. conifers.org / Abies procera
  2. Kėnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 736 psl.
  3. www1151.vu.lt / LIETUVOS GAMTINIS PAMATAS, F.Kavoliutė, Vilniaus Universitetas, 2012 m.
  4. http://www.vlkk.lt/lit/naujienos/naujiena.884.html

LiteratūraKeisti

NuorodosKeisti

GalerijaKeisti