Halitas
| Halitas | |
|---|---|
| |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas halogenidas |
| Cheminė formulė | Natrio chloridas, NaCl |
| Identifikacija | |
| Spalva | Bespalvis ar baltas, taip pat pasitaiko melsvas pilkas, rausvas |
| Kristalo sistema | Kubinė |
| Skalumas | trimis ašimis |
| Lūžimai | Lygūs |
| Kietumas pagal Moso skalę | 2-2,5 |
| Blizgesys | Stiklo |
| Refrakcijos indeksas | 1,544 |
| Specifinis tankis | 2,1 |
Halitas, valgomoji druska, akmens druska – halogenidų klasės mineralas, natrio chloridas (NaCl).[1] Sūraus skonio, skaidrus šviesai. Susmulkintas į grūdelius šviesą atspindi, todėl atrodo baltos spalvos.
Dažnas evaporituose. Halitas iškrenta į nuosėdas šilto sauso klimato sąlygomis uždarose jūrose, ežeruose, lagūnuose ir kitur. Mineralo sluoksniai gali siekti iki 350 m storio. Dažnai sudaro diapirus.
Akmens druskaKeisti
Akmens druska – nuosėdinė uoliena, sudaryta beveik tik iš mineralo halito. Gryna – bespalvė, balta, tačiau įvairios kitų mineralų (evaporitų) priemaišos gali suteikti kitokią spalvą – juodą, rudą, geltoną. Dauguma akmens druskos telkinių susidarė sauso klimato sąlygomis iš uždarų, beišnykstančių jūrų.
Akmens druska naudojama maistui, druskos rūgščiai, chlorui gaminti. Vikiteka
Poveikis organizmuiKeisti
Natris yra būtinas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti. Žmogaus organizme yra apie 100 g natrio, apie 75 % jo cirkuliuoja kraujyje bei limfoje, likusioji dalis yra kauluose ir odoje. Žmogaus organizmas natrio kaupti negali, todėl jo reikia kasdien gauti su maistu. Skirtingose šalyse rekomenduojamos ir viršutinės saugios normos skiriasi. Suaugusiam žmogui rekomenduojama druskos (natrio) suvartoti iki 3−6 (1,2–2,4) g per parą, 1−11 metų vaikams reikia apie dukart mažiau. Iki 1 metų kūdikių maiste druskos neturėtų būti, kadangi jų inkstai dar nėra pakankamai išsivystę. Reikalingam natrio kiekiui gauti pakanka natūraliai pilnaverčiame maiste esančių medžiagų[2].
Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja riboti pridėtinės druskos vartojimą. Vartojant pridėtinę druską ar per daug sūdytų produktų, natrio organizme gali atsirasti per daug. Tuomet jis sulaiko skysčius, dėl to didėja arterinis kraujospūdis, atsiranda hipertenzijos, galinčios sukelti hipertoninę ligą, rizika. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad vartojant per daug druskos didėja kalcio išsiskyrimas iš organizmo, o tai vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos veiksnių. Taip pat didėja skrandžio vėžio rizika. Druskos perteklius skatina prakaito išsiskyrimą, todėl padaugėja ir peršalimo ligų.
Pagal Didžiosios Britanijos maisto ženklinimo standartus, 100 g produkto esantis druskos (natrio) kiekis skirstomas į mažą − iki 0,3 (0,1) g, vidutinį − 0,3−1,5 g, didelį − virš 1,5 (0,6) g. Atitinkamai turi būti žymima žalia, oranžine ir raudona spalvomis.
Pridėtinė druska bei stipriai sūdyti produktai gali sukelti priklausomybę, abstinencijos simptomais panašią į nikotino ar kokaino, kadangi veikia tuos pačius smegenų centrus ir sukelia trumpalaikį pasitenkinimo jausmą. Esant priklausomybei silpnai sūdyti produktai ar maistas be pridėtinės druskos atrodo beskoniai, sutrikimui toliau progresuojant − kelia šleikštulį, pridėtinės druskos poreikis vis didėja[3].
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Petras Šinkūnas. Akmens druska. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 235 psl.
- ↑ Sveika.lt: druska ir jos poveikis organizmui
- ↑ Dailymail.co.uk: salt stimulates brain cells just like cigarettes and hard drugs (angl.)