Akmens druska
Akmens druska – nuosėdinė uoliena, aptinkama kloduose. Jais tapo netoli žemės paviršiaus išsidėstę druskų (vadinamojo mineralo halito) klodai, prieš milijonus metų susiformavę iš senovinių jūrų. Didžiausios sankaupos glūdi kambro, devono, permo ir neogeno nuogulose. Kasama karjeruose ar giliose šachtose ir pakėlus į paviršių sumalama. Druskos kasimas pačiais primityviausiais įrankiais vyko jau priešistoriniais laikais. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Vakarų Europoje druska buvo kasama jau žalvario amžiuje (Alpėse, Zalcburgo apylinkės), o platesnį mastą įgavo apie I a., ypač Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje.[1][2]
Sudaryta beveik tik iš mineralo halito. Gryna – bespalvė, balta, tačiau įvairios kitų mineralų (evaporitų) priemaišos gali suteikti kitokią spalvą – juodą, rudą, geltoną.[1] Valgomoji druska papildomai joduojama. Taip pat naudojama balneologinėms procedūroms (vonioms), techninėms reikmėms (daugiausia iškasamosios druskos suvartojama žiemą keliams barstyti).[2]
Veličkos druskos kasyklose išgauta akmens druska
Halitas iš Veličkos druskos kasyklos
Akmens druskos gavyba JAV
Akmens druskos gavyba Halėje
_-_Kopalnia_soli_Wieliczka,_Polska.jpg)
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Akmens druska. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.
- ↑ 2,0 2,1 Dr. ZITA JONUŠIENĖ. Druska. Ką apie ją žinome? Archyvuota kopija 2006-02-18 iš Wayback Machine projekto.