Atverti pagrindinį meniu
Beta vulgaris saccharifera
SugarBeet.jpg
Cukrinis runkelis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Burnotiniai
(Wikispecies-logo.svg Amaranthaceae)
Gentis: Runkelis
(Wikispecies-logo.svg Beta)
Rūšis: Paprastasis runkelis
(Wikispecies-logo.svg Beta vulgaris)
Varietas: Cukrinis runkelis
(Wikispecies-logo.svg Beta vulgaris saccharifera)

Cukrinis runkelis – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos kultūrinis augalas, paprastojo runkelio varietas Beta vulgaris var. saccharifera.

Tai dvimetis augalas, dideliais vešliais lapais ir cukringu šakniavaisiu. Jame yra 20 % sacharozės, 5 % celiuliozės, 1,5 % azotinių medžiagų. Tai svarbi cukraus žaliava. Lapai, išspaudos, melasa naudojami kaip pašaras.

Cukriniai runkeliai geriausiai auga velėniniuose karbonatiniuose ir velėniniuose jauriniuose priemoliuose, taip pat pakankamai gerai auga puveninguose priesmėliuose. Mėgsta silpnai rūgščias arba neutralias dirvas. Sėjami į gerai įdirbtą dirvą balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Į tą pačią vietą sėjami kas 2-3 metai, taikant sėjomainą su žiemkenčiais. Cukriniai runkeliai sėjami kas 4–8 cm, 2–3 cm gylyje. Kasami rugsėjo pabaigoje, spalį.

Cukrinių runkelių kenkėjai: runkelinės musės, amarai, spragės; ligos – lapų rudmargė, sausasis lapų puvinys, daigų juodašaknė.

Pagrindiniai cukrinių runkelių augintojai pasaulyje yra Prancūzija (29 mln. t, 2005 m.), Vokietija (25), JAV (25), Rusija (22), Ukraina (16), Turkija (14), Italija (12), Lenkija (11). Lietuvoje cukriniai runkeliai auginami nuo XIX a. pradžios. Pirmieji cukrinių runkelių tyrimai Lietuvoje atlikti 1910 m. Baisiogalos dvarininko V. Komaro iniciatyva ir ataskaita apie juos parengta anglų kalba. 1912 m. cukriniai runkeliai pasėti 2,2 ha plote Vilkaviškio apskrityje Puodžiškių dvare. Gautas 2,6 t/ha derlius. Intensyviai auginti pradėti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kuomet įsteigti pirmieji cukraus fabrikai (1931 m. Marijampolėje, 1935 m. Pavenčiuose). Derlingumas 1935 m. siekė 160 cnt/ha, 1940 m. – 203 cnt/ha, 1983 m. – 247 cnt/ha.

Lietuvoje daugiausiai auginami Vidurio žemumoje: Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio, Pakruojo rajonuose, mažiau Kauno, Kupiškio, Biržų, Raseinių, Prienų rajonuose[1]. Iš 100 kg cukrinių runkelių yra pagaminama 16,5 kg cukraus.[2]

IstorijaKeisti

1747 m. Berlyno vaistininkas Andreas Sigismund Marggraf nustatė, jog cukriniuose runkeliuose yra 16 % cukraus.[3]

ProdukcijaKeisti

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
  Prancūzija 30306
  Rusija 28995
  JAV 24386
  Vokietija 23002
  Turkija 15488
  Ukraina 13437
  Kinija 10044
  Lenkija 8715
  Jungtinė Karalystė 7500
  Nyderlandai 5218
  Lietuva 339

ŠaltiniaiKeisti

  1. Cukrinis runkelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 338 psl.
  2. Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 169 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
  3. ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
 
Cukrinių runkelių derlius Prancūzijoje

Vikiteka