Bolgarai (dar protobulgarai, bulg. прабългари) – pusiau klajoklė senovės tauta, VII a. sukūrusi didelę klajoklių valstybę – Didžiąją Bulgariją. Jų palikuonys vėliau migravo keliomis kryptimis ir įkūrė Pavolgio Bulgariją palei Volgos upę ir Pirmąją Bulgarijos imperiją Balkanuose.

Olhontor-blkar
Didžioji Bulgarija
buvusi gentinė konfederacija

632 – 668
Location of
Location of
Chanatas (rudas) VII a. vid.
Sostinė Panagorija
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Atskyla nuo Vakarų tiurkų 632 m., 632
 - Nukariauja chazarai 668 m.

Istorija

redaguoti

Bolgarai tikriausiai buvo iš Centrinės Azijos kilusi tiurkų tauta, nuo II a. keliavusi po šiaurės Kaukazo stepes ir apsistojusi Volgos pakrantėse.

Senoji Didžioji Bulgarija

redaguoti

632 m. Dulo klano bolgarai, susivieniję su giminingais utrigūrais ir kurtrigūrais, taip pat greičiausiai negiminingais onogūrais, vadovaujami chano Kubrato įkūrė nepriklausomą valstybę. Jų šaltiniuose ji žinoma kaip Olhontor-blkar (Onogūrija), o Bizantijoje ji buvo vadinama Senąja Didžiąja Bulgarija. Ši valstybė driekėsi nuo Dono žemupio iki Kubanės ir nuo Azovo jūros iki Kumos bei Rytų Manyčiaus tarpupio.

Sostinė buvo Panagorija prie Azovo jūros.

Vėlesnės migracijos

redaguoti
 
Senoji Bulgarija ir tolesnės migracijos

Po chano Kubrato mirties spaudžiama chazarų, apie 668 m. bolgarų imperija suiro. Nuo tada atskiri Kubrato sūnūs vedė atskiras bolgarų šakas ir įkūrė naujas valstybes (ordas).

  • Vyriausiojo sūnaus Batbajano orda liko Ponto stepėje, tačiau ji labai greitai buvo užkariauta chazarų. Vietos bolgarai greitai asimiliavosi.
  • Antrojo sūnaus Kotrago orda migravo į šiaurę, kur susikūrė Pavolgio Bulgariją. Čia bolgarai davė pradžią čiuvašams ir iš dalies totoriams.
  • Jauniausiojo sūnaus Asparuho orda okupavo šiandienos pietų Besarabiją. Po sėkmingo karo su Bizantija 680 m., Asparuho orda užėmė rytinę Mezijos ir Dobrudžos dalį ir juos pripažino kaip nepriklausomą šalį vėlesne sutartimi, pasirašyta su Bizantija 681 m. Šie metai laikomi dabartinės Bulgarijos įkūrimo metais, o Asparuhas vadinamas pirmuoju Bulgarijos vadovu. Jo orda davė pradžią Pirmajai Bulgarijos imperijai.
  • Kita bolgarų grupė, vesta Asparuho brolio Kubero, apsistojo Panonijoje. Jie sutriuškino avarus ir migravo į pietus, į Makedoniją. Išlikę nedaug informacijos apie Kuberą ir jo žmones po apsigyvenimo vakarų Balkanuose, bet akivaizdu, kad Asparuho sūnus Tervelis VIII a. pr. susivienijo su savo dėdėmis iš Makedonijos. IX a. pr. rajonai, kur apgyvendinta Kubero orda, įsijungė į Pirmąją Bulgarijos imperiją.
  • Alceko vadovaujama orda įsitvirtino toliausiai vakaruose – pietinėje Italijoje. Ten bolgarai susiliejo su vietos gyventojais.

Kultūra

redaguoti
 
Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda:
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Kazokai:
Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės
Rusijos imperija (Novorosija)
TSRS (Kalmukų ATSR)
Ukraina, Rusijos Federacija
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys

Bolgarus pagal paveldėjimo teisę valdė chanai. Keleto aristokratų šeimų nariai, turintys karinius titulus, sudarė valdančiąją klasę. Bolgarai buvo monoteistai, garbinę aukščiausią dievybę Tangrą.

Galerija

redaguoti

Nuorodos

redaguoti