Vakarų tiurkų kaganatas

	Vakarų tiurkų kaganatas
	buvusi gentinė konfederacija
	Location of Kaganatas (violetinis) ir jo įtakos ribos
Sostinė	Sujabas
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Skilimas	593 m., 593
- Pralaimėjimas uigūrams	659 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vakarų tiurkų kaganatas – klajoklių gentinė konfederacija Eurazijos stepėje, egzistavusi VI–VII a., kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino gok-tiurkų gentys (turkų kalba: Gök Türkler, kinų kalba: 突厥 Tūjué, tuometinis kiniškas tarimas – T’u küe).

Didžiausio išsiplėtimo laiku kontroliavo didžiąją dalį Kazachų ir Ponto stepių, Sogdą, Chorezmą ir Ferganą (teritorijos dab. Kazachijoje, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Rusijoje ir Ukrainoje).

Istorija

Vakarų tiurkų kaganato gentys

Kaganatas susiformavo dėl Tiurkų kaganate kilusio įpėdinystės karo, kurio metu atskilo vakarinės teritorijos. Šių teritorijų sostine tapo Sujabas (dab. Kirgizijoje, 60 km nuo Biškeko), ir jis valdė didžiules teritorijas Kazachų stepėje ir Ponto stepėje. Vietiniai kaganai sudarė sąjungą su Bizantija, kovodami su Sasanidais, atkūrė seniau pasislinkusias sienas Vidurinėje Azijoje. Vėliau tiurkai, susivieniję su chazarais, įsiveržė į Pietų Kaukazą, paimdami Tbilisį. Tik 630 m., po Tung Yabğu mirties, tiurkai atsitraukė iš Užkaukazės.

Kaganatas buvo daugybės skirtingų genčių konfederacija. Jame buvo išskiriamos 10 pagrindinių valdančių genčių, kurios dalijosi į rytines (kinų šaltiniuose jos vadinamos Duoliu) ir vakarines (jos vadinamos Nušibi). Po Išbara-kagano (634–639) reformų, Vakarų kaganatas tapo žinomas kaip Onoq, t. y. „Dešimt strėlių“, kurios buvo išdalintos pagrindiniams genčių vadams. Tai sukėlė valstybės skilinėjimą.

VII a. kaganatas silpo, ir jo vienybė menko. Rytines sritis ir sostinę 657 m. nusiaubė Tangų Kinija. Vakarinėse srityse atskirą konfederaciją konsolidavo bolgarai, Ponto stepėje įsitvirtino chazarai. VII a. II pusėje kaganatas nustojo egzistuoti, mat jį padalino daugybė smulkių genčių, tokių, kaip tiurgešai, ogūzai, kimakai, karlukai ir kt.

Kaganai

Tarduš (593/599-603, iš pradžių kaip jabgu)
Šekuei (611–618)
Tong Yabghu (618–628)
Išbara (628-???)
Yukuk Šad
Bagha Šad