Atverti pagrindinį meniu
Lombardija
it. Lombardia
Lombardijos vėliava Lombardijos herbas
ItalyLombardia.png
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Zona: Šiaurės Italija
Administracinis centras: Milanas
Provincijos: Bergamas, Brešija, Komas, Kremona, Lekas, Lodis, Mantuja, Milanas, Mondza ir Briandza, Pavija, Sondrijas, Varezė
Komunų skaičius: 1546
Prezidentas: Roberto Formigoni
Gyventojų (2011): 9 967 485
Plotas: 23 861 km²
Tankumas (2011): 418 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: LombardijaVikiteka

Lombardija (it. Lombardia) – regionas šiaurės Italijoje, tarp Alpių ir Po slėnio. Lombardijos kaimynystėje įsikūrę Pjemonto, Emilijos-Romanijos, Veneto, Trentino-Pietų Tirolio regionai, ir Šveicarija. Krašto sostinė – Milanas. Lombardijoje gyvena šeštadalis visos Italijos gyventojų.[1]

Krašte telkšo dideli Komo ir Madžorės ežerai.

Turinys

IstorijaKeisti

Senovėje šis kraštas vadintas Insberija (pagal čia gyvenusių keltų genties – insubrų pavadinimą). II a. pr. m. e. žemes užkariavo romėnai ir įkūrė Cizalpinės Galijos provinciją. V-VII a. provinciją puldinėjo ostgotai, Bizantija, langobardai. Būtent iš jų pavadinimo kilo ir dabartinis regiono pavadinimas. Langobardai (dar vadinami ir lombardais) kalbėjo germanų kalba. Lombardų, frankų ir bavarų diduomenės santykiai buvo labai geri ilgus amžius. Iki XV amžiaus visa šiaurinė Italija buvo vadinama Lombardija.

VIII a. Lombardija priklausė Karolingų, X a. Šv. Romos imperijoms, XI-XIII a. kūrėsi miestai-komunos. Nuo 1535 m. Lombardiją valdė Ispanija, 17141797 m. priklausė Austrijai. 18151859 m. tapo Venecijos karalystės dalimi. 1859 m. įėjo į Italijos sudėtį.

Nuo Lombardijos pavadinimo istoriškai yra kilęs terminas „lombardas“ – įmonė, skolinanti pinigus (nes pirmieji lombardiniai kreditai dar viduramžiais paplito iš Lombardijos, kur pirkliai už užstatą skolindavo pinigus).

EkonomikaKeisti

Lombardijos ekonomika – stipriausia Italijoje. Regione veikia daug Italijos ir tarptautinių korporacijų, išplėtota įvairiašakė pramonė – spalvotoji ir juodoji metalurgija, mašinų, elektronikos bei elektrotechnikos gamyba, tekstilės, siuvimo, baldų, maisto pramonė. Lombardijos ūkyje reikšmingą indėlį sukuria paslaugų sektorius – veikia daug bankų, draudimo bendrovių, vertybinių popierių birža, nutiesta daug geležinkelių linijų ir automagistralių, laivuojama Po upė. Alpių regione veikia daug hidroelektrinių. Srityje funkcionuoja stiprus žemės ūkio sektorius, plėtojamas turizmas, ypač daug slidinėjimo centrų.

Didžiausi miestaiKeisti

IšnašosKeisti

  1. Lombardija (Lombardia). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 583 psl.
  2. Dato Istat al 30/04/2011
Italijos regionai  

Abrucai | Aostos slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas