Lombardija (it. Lombardia) – regionas šiaurės Italijoje, tarp Alpių ir Po slėnio. Lombardijos kaimynystėje įsikūrę Pjemonto, Emilijos-Romanijos, Veneto, Trentino-Pietų Tirolio regionai ir Šveicarija. Krašto sostinė – Milanas. Lombardijoje gyvena šeštadalis visos Italijos gyventojų.[1]

Lombardija
it. Lombardia
Lombardijos vėliava Lombardijos herbas
Valstybė Italijos vėliava Italija
Zona Šiaurės Italija
Administracinis centras Milanas
Provincijos Bergamas, Brešija, Komas, Kremona, Lekas, Lodis, Mantuja, Milanas, Mondza ir Briandza, Pavija, Sondrijas, Varezė
Komunų skaičius 1546
Prezidentas Attilio Fontana
Gyventojų (2011) 9 967 485
Plotas 23 861 km²
Tankumas (2011) 418 žm./km²
Vikiteka LombardijaVikiteka

Krašte telkšo dideli Komo ir Madžorės ežerai.

Istorija

redaguoti

Senovėje šis kraštas vadintas Insberija (pagal čia gyvenusių keltų genties – insubrų pavadinimą). II a. pr. m. e. žemes užkariavo romėnai ir įkūrė Cizalpinės Galijos provinciją. V-VII a. provinciją puldinėjo ostgotai, Bizantija, langobardai. Būtent iš jų pavadinimo kilo ir dabartinis regiono pavadinimas. Langobardai (dar vadinami ir lombardais) kalbėjo germanų kalba. Lombardų, frankų ir bavarų diduomenės santykiai buvo labai geri ilgus amžius. Iki XV amžiaus visa šiaurinė Italija buvo vadinama Lombardija.

VIII a. Lombardija priklausė Karolingų, X a. Šv. Romos imperijoms, XI-XIII a. kūrėsi miestai-komunos. Nuo 1535 m. Lombardiją valdė Ispanija, 17141797 m. priklausė Austrijai. 18151859 m. tapo Venecijos karalystės dalimi. 1859 m. įėjo į Italijos sudėtį.

Nuo Lombardijos pavadinimo istoriškai yra kilęs terminas „lombardas“ – įmonė, skolinanti pinigus (nes pirmieji lombardiniai kreditai dar viduramžiais paplito iš Lombardijos, kur pirkliai už užstatą skolindavo pinigus).

Ekonomika

redaguoti

Lombardijos ekonomika – stipriausia Italijoje. Regione veikia daug Italijos ir tarptautinių korporacijų, išplėtota įvairiašakė pramonė – spalvotoji ir juodoji metalurgija, mašinų, elektronikos bei elektrotechnikos gamyba, tekstilės, siuvimo, baldų, maisto pramonė. Lombardijos ūkyje reikšmingą indėlį sukuria paslaugų sektorius – veikia daug bankų, draudimo bendrovių, vertybinių popierių birža, nutiesta daug geležinkelių linijų ir automagistralių, laivuojama Po upė. Alpių regione veikia daug hidroelektrinių. Srityje funkcionuoja stiprus žemės ūkio sektorius, plėtojamas turizmas, ypač daug slidinėjimo centrų.

Didžiausi miestai

redaguoti
Savivaldybė Gyv. skaičius
(2011 m.[2])
Provincija
Milanas 1 337 178 Milano provincija
Brešija 194 451 Brešos provincija
Monca 122 848 Mondzos ir Briandzos provincija
Bergamas 120 694 Bergamo provincija
Komas 85 848 Komo provincija
Busto Arsicijus 82 060 Varezės provincija
Sesto San Džovanis 81 750 Milano provincija
Varezė 81 684 Varezės provincija
Činizelo Balzamas 74 527 Milano provincija
Kremona 72 114 Kremonos provincija
Pavija 71 137 Pavijos provincija
Vidževanas 63 806 Pavijos provincija
Lenjanas 59 576 Milano provincija
Galaratė 51 870 Varezės provincija
Ro 50 963 Milano provincija
Mantuja 48 777 Mantujos provincija
Lekas 48 324 Leko provincija
Kolonjo Moncezė 47 982 Milano provincija
Paderno Dunjanas 47 797 Milano provincija
Lodis 44 524 Lodžio provincija
Serenjas 43 785 Mondzos ir Briandzos provincija
Lisonė 43 357 Mondzos ir Briandzos provincija
Rocanas 41 544 Milano provincija
Dezijus 40 899 Mondzos ir Briandzos provincija

Išnašos

redaguoti
  1. Lombardija (Lombardia). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 583 psl.
  2. Dato Istat al 30/04/2011 Archyvuota kopija 2012-02-25 iš Wayback Machine projekto.
Italijos sritys  

Abrucai | Aostos slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas