Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas, angl. New York City – Naujojo Jorko miestas) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko. Vienas iš pagrindinių pasaulio finansų ir komunikacijų centrų. Niujorke gyvena 8,34 mln. gyventojų (2022 m.), o su priemiesčiais – daugiau kaip 23,5 milijonai (2020 m.), ir tai vienas iš didžiausių pasaulio miestų. Reikšmingas tarptautinės diplomatijos centras, kartais laikomas įtakingiausiu pasaulio miestu,[1] čia įsikūrusi Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė.[2][3] Šnekamojoje kalboje dar vadinamas Didžiuoju Obuoliu (angl. The Big Apple),[4][5] ir miestu, kuris niekada nemiega (angl. The City That Never Sleeps).[6]

Niujorkas
angl. New York
            
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Niujorkas (valstija) Niujorkas (valstija)
Įkūrimo data 1625 m.
Meras Eric Adams (D)
Gyventojų (2016) 8 537 673
Plotas 1 214 km²
Tankumas (2016) 7 033 žm./km²
Tinklalapis www.nyc.gov
Vikiteka Niujorkas

Miestas plyti JAV šiaurės rytuose, Niujorko valstijoje prie Hadsono upės žiočių. Mieste įsikūręs antras didžiausias JAV uostas (Niujorko ir Naujojo Džersio uosto metinė krovinių apyvarta – apie 50 mln. tonų[7]). Miestą aptarnauja trys oro uostai - Džono F. Kenedžio tarptautinis oro uostas, Niuarko laisvės tarptautinis oro uostas ir Niujorko LaGvardijos tarptautinis oro uostas.[8] Niujorkas – pagrindinis JAV ekonominis, politinis, prekybos, finansų, mokslo ir kultūros centras. Pagrindinės pramonės šakos be bankininkystės, draudimo ir konsultavimo: siuvimo, chemijos, kosmetikos, farmacijos, maisto, automobilių ir motociklų, poligrafijos, popieriaus, elektronikos, metalo apdirbimo, baldų pramonė.[9] Yra visą parą veikiantis metropolitenas, jo muziejus. Niujorkas žinomas savo aukštosiomis mokyklomis (žymiausia – dar 1754 m. Anglijos karaliaus Jurgio II įsteigtas Kolumbijos universitetas), veikia garsioji Viešoji biblioteka.[10] Žinomiausi muziejai: Šiuolaikinio meno, Amerikos istorijos, Indėnų, Pirmykščio meno, Žydų. Mieste veikia daugiau nei 40 profesionalių Brodvėjaus teatrų.[11] Įžymesnės bažnyčios: anglikoniška Šv. Jono katedra, katalikiška Šv. Patriko katedra ir kt. Kitame Hadsono upės krante, priešais Niujorką (bet jau Naujojo Džersio valstijoje), stovi garsioji Laisvės statula. Ją XIX a. pabaigoje JAV padovanojo Prancūzija. Šiuolaikinis miestas susiformavo 1898 m. sujungus penkis rajonus: Manhataną, Brukliną, Kvinsą, Bronksą ir Stateno salą. Nuo to laiko tai didžiausias JAV miestas.

Istorija redaguoti

 
Manhatanas 1932 m.

Vietovė buvo apgyvendinta dar gerokai prieš europiečių atvykimą – čia gyveno algonkinų gentys, Manhatano pavadinimas siejamas su čia gyvenusia lenapių gentimi.[12] Be Manhatano lenapiai buvo apgyvendinę ir Long Ailandą, Stateno salą. Pirmieji europiečiai, šioje vietoje pastatę miestą, buvo olandų kolonistai: 1625 m. jie įkūrė miestą ir pavadino jį Naujuoju Amsterdamu.[13] Tuo tarpu pirmuoju Niujorko uoste išsilaipinusiu europiečiu laikomas Džiovanis de Veracanas, keliautojas iš Florencijos, tarnavęs Prancūzijos karūnai, tai padaręs dar 1524 m.[14]

1664 m. Britanijos laivai užgrobė miestą ir pervadino Naujuoju Jorku (New York).[15] Miesto užėmimas įvyko be kraujo praliejimo. Pasidavimo sąlygos leido olandų gyventojams likti kolonijoje ir garantavo tikėjimo laisvę.[16] 1673 m. rugpjūčio 24 d. vykstant Trečiajam anglų-olandų karui Antonijus Kolvė iš olandų karinio jūrų laivyno Kornelio Evertseno Jauniausiojo įsakymu atėmė Niujorką iš anglų ir pervadino jį „Naujuoju Oranžu“ Vilhelmo III, Oranžo kunigaikščio, garbei.[17] Tačiau olandai netrukus turėjo grąžinti salą Anglijai pagal 1674 m. lapkričio mėn. Vestminsterio sutartį.[18][19] Taip miestas galutinai atiteko britams.

Dėl karų tarp Amerikos čiabuvių ir epidemijų, sukeltų kontaktų su europiečiais, 1660-1670 m. lenapių populiacija stipriai sumažėjo.[20] 1700 m. šių čiabuvių populiacija tesiekė 200.[21] XVIII a. Niujorke kilo kelios geltonojo drugio epidemijos. Vien kilusi 1702 m. nusinešė dešimtadalio Niujorko gyventojų gyvybes.[22][23] 17851790 m. Niujorkas buvo JAV sostinė.[24]

18761886 m. Niujorke pastatytas ir vienas iš visos Amerikos simbolių – Laisvės statula (Statue of Liberty). Tai buvo Prancūzijos dovana amerikiečiams JAV nepriklausomybės šimtmečio proga. Jos aukštis – 93 metrai. Ši statula XIX a. pab.-XX a. pr. priėmė 14 mln. imigrantų, laivais atvykusių į JAV per Elio salą, ir yra JAV bei amerikiečių laisvės ir taikos idealų simbolis.[25][26] Septyni spinduliai simbolizuoja saulę, septynias jūras ir septynis žemynus.[27]

XX a. 2-ajame dešimtmetyje į Niujorką iš JAV pietų ėmė keltis daug afroamerikiečių. Draudimų eros laikais prasidėjo Harlemo rajono klestėjimas, sutapęs su miesto ekonomikos pakilimu, ir tuomet virš miesto ėmė kilti dangoraižiai.[28] Maždaug 1925 m. Niujorkas aplenkė Londoną ir pagal gyventojų skaičių tapo didžiausiu miestu pasaulyje.[29] 1939 ir 1964 m. Niujorke vyko Pasaulinė paroda.

2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorkas tapo pagrindiniu islamistų teroristų taikiniu – užgrobtiems lėktuvams įsirėžus į du dangoraižius (vadintus bokštais dvyniais), kuriuose buvo Pasaulinis prekybos centras (World Trade Center), šie buvo pažeisti ir nugriuvo. Išpuolio metu žuvo 2 753 žmonės, įskaitant 343 gaisrininkus ir 71 policijos pareigūną.[30] 2006 m. balandžio 27 d. nugriautų dangoraižių vietoje pradėta statyti Taikos Bokšto (Freedom Tower, vėliau pervadintas į One World Trade Center) dangoraižį, jis baigtas statyti 2013 m., atidarytas 2014 m.

Geografija redaguoti

Niujorkas yra įsikūręs Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose, pietinėje Niujorko valstijos dalyje, Hadsono upės, įtekančios į Atlanto vandenyną, žiotyse, ir tai Niujorkui padėjo tapti prekybiniu miestu. Dauguma miesto pastatyta trijose salose: Manhatane, Steitene ir Long Ailende.

Hadsono upė Hadsono slėniu įteka į Niujorko įlanką. Tarp Niujorko ir Trojaus miestų upė sudaro estuariją. Hadsono upė skiria miestą nuo Naujojo Džersio, o kitoje Manhatano pusėje tekanti Rytų upė Manhataną ir Bronksą skiria nuo Long Ailendo. Harlemo upė, tekanti tarp Hadsono ir Rytų upių, skiria Manhataną nuo Bronkso.

Aplinka redaguoti

Niujorko aplinką veikia miesto dydis, tankis, didelė viešojo transporto infrastruktūra ir tai, kad miestas pastatytas prie Hadsono upės žiočių. Niujorko miestas taip pat atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje aplinkos politikoje dėl savo dydžio ir įtakos.

Niujorko gyventojų tankumas aplinkai ir naudingas, ir pavojingas. Niujorkas turi didžiausią viešojo transporto sistemą Jungtinėse Valstijose, kuri palengvina žmonėms keliavimą, tačiau ji teršia aplinką. Benzino suvartojimas mieste yra tokio lygio, koks buvo visos šalies vidurkis XX a. 3 dešimtmetyje, todėl miestas yra atsakingas už 1 % šalies šiltnamio dujų išmetimą į aplinką.

Niujorke statoma vis daugiau žaliųjų pastatų, pavyzdžiui, 7 pasaulio prekybos centro dangoraižis, kuris perdirba lietaus vandenį ir jį naudoja drėkinimui, taip pat turi šildymą ir apšvietimus kontroliuojantį kompiuterį.

Niujorko miesto panorama žvelgiant į Manhatane esantį Centrinį parką, kuris yra lankomiausias tarp visų JAV miestų parkų

Miestas redaguoti

Architektūra redaguoti

 
Manhatanas naktį

Labiausiai asocijuojamas pastatas su Niujorku yra Empire State Building. 1885 m. Čikagoje buvo pastatytas pirmasis pasaulyje dangoraižis naudojant geležies konstrukciją, tokia statybų technologija greitai atkeliavo ir į Niujorką. Tada miestas nuo europietiškų žemaaukščių tradicijų perėjo prie aukštuminių verslo rajonų pastatų.

Niujorko mieste gausu įvairiausių stilių pastatų, tarp jų – Woolworth Building, tai yra 1913 m. pastatytas ankstyvojo neogotikinio stiliaus dangoraižis. Art Deco stiliaus Chrysler Building dangoraižis, pastatytas 1930 m. ir daugumos istorikų laikomas gražiausiu pastatu Niujorke. Modernistinio stiliaus Seagram Building dangoraižis, pastatytas 1957 m. , įkvėpė daugybę būsimų pastatų. Pasaulio prekybos centro dangoraižiai iki sunaikinimo per rugsėjo 11 atakas ir puikus ekologiško dizaino pavyzdys Condé Nast Building dangoraižis, pastatytas 2000 m. , buvo miesto simboliai.

Rajonai redaguoti

 
Penki miesto rajonai: 1: Manhatanas, 2: Bruklinas, 3: Kvinsas, 4: Bronksas, 5: Steiteno sala

Niujorkas suskirstytas į penkis pagrindinius rajonus, kuriuos sudaro šimtai mikrorajonų. Jei visi rajonai būtų atskiri miestai, keturi iš jų (Bruklinas, Kvinsas, Manhatanas ir Bronksas) būtų tarp dešimties didžiausių JAV miestų.

  • Bronksas (Bronx) (gyv. 1 364 566) – šiauriausias Niujorko rajonas. Rajone įsikūrusi Niujorko „Yankees“ komanda, bei Bronkso zoologijos sodas, kuris yra didžiausias metropoliteninis zoologijos sodas Jungtinėse Amerikos Valstijose, sode gyvena virš 6 000 įvairių gyvūnų, o plotas užima 107,2 hektarus. Bronkse taip pat susikūrė repo ir hiphopo kultūros.
  • Bruklinas (Brooklyn) (gyv. 2 511 408) – labiausiai apgyvendintas miesto rajonas, buvęs nepriklausomu miestu iki 1898 m. Bruklinas žinomas dėl savo kultūrinės ir etninės įvairovės, nepriklausomo menininkų gyvenimo, miesto dalių ir unikalaus architektūrinio palikimo.
  • Manhatanas (Manhattan) (gyv. 1 606 275) – tankiausiai apgyvendintas miesto rajonas, jame stovi įžymiausi ir aukščiausi miesto dangoraižiai. Rajone įsikūrę pagrindiniai verslo ir finansų centrai, Centrinis parkas, Brodvėjus bei Harlemas, kuris gerai žinomas kaip juodaodžių kultūros centras.
  • Kvinsas (Queens) (gyv. 2 256 576) – geografiškai didžiausias miesto rajonas ir didžiausias etninę įvairovę turintis rajonas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Istoriškai rajonas buvo surinktas iš daugybės mažų miestelių ir kaimų. Šiandien dauguma Kvinso gyventojų sudaro vidutines pajamas gaunantys asmenys. Tai vienintelis didelis rajonas visoje šalyje, kuriame gyvenančių žmonių vidutinės pajamos siekia 52 000 JAV dolerių per metus.
  • Steiteno sala (Staten Island) (gyv. 475,014) – rajonas yra tarsi miesto priemiestis, kuriame daugiausia statomi nuosavi namai.

Kultūra redaguoti

 
Metropoliteno muziejus

Niujorke prasidėjo daugybė Amerikos kultūrinių judėjimų, pavyzdžiui, Harlemo Renesansas. Jo metu miestas buvo tapęs afroamerikiečių literatūros centru. Niujorkas XX a. 5-ajame dešimtmetyje buvo džiazo muzikos centras, 6-ajame dešimtmetyje abstrakčiojo ekspresionizmo ir 8-ajame dešimtmetyje hip-hop muzikos lopšys. 8-9 dešimtmečiuose miestas darė įtaką pankroko ir hardcore punk muzikai. Pastaraisiais metais iš Niujorko kyla garsios indie rock muzikos grupės, pavyzdžiui, The Strokes, Interpol, The Bravery, Scissor Sisters, bei They Might Be Giants. Niujorkas taip pat labai svarbus filmų industrijai. „Manhatta“ (1920), šalies pirmas avangardinis filmas, buvo nufilmuotas Niujorko mieste. Šiandien Niujorkas yra antras pagal dydį JAV kino industrijos centras. Mieste yra daugiau kaip 2 000 meno ir kultūros organizacijų ir daugiau kaip 500 galerijų. Elektrinės šviesos išradimas leido miestui vystyti teatrą. XIX a. 9-ajame dešimtmetyje tokie teatrai kaip Brodvėjus, kartu su 42-aja gatve, pradėjo rodyti naują teatro žanrą, žinomą kaip Brodvėjaus miuziklas.

Turizmas redaguoti

 
Taimso aikštė

Kiekvienais metais Niujorką aplanko apie 40 milijonų JAV ir užsienio turistų. Turistai dažniausiai apžiūri Empire State Building dangoraižį, Eliso salą, Brodvėjaus teatrą, muziejus bei kitas patrauklias vietas, pavyzdžiui, Centrinį, Vašingtono skvero parkus, „Rockfellerio“ centrą, Bronkso zoologijos ir Niujorko botanikos sodus, prabangius prekybos centrus 5-ojoje ir Medisono gatvėse. Daug turistų pritraukia ir vienas iš Niujorko simbolių – Laisvės statula.

Sportas redaguoti

Mieste 1994 m. vyko XV pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi sporto klubai:

Demografija redaguoti

Niujorko gyventojų
skaičius pagal metus [2]
1790 33 131
1850 696 490
1900 3 437 202
1920 5 620 048
1950 7 891957
1960 7 781 984
1970 7 894 862
1980 7 071 639
1990 7 322 564
2000 8 008 278
2007 8 295 029
2015 8 550 405

Niujorkas yra labiausiai apgyvendintas miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2015 m. mieste gyveno 8,55 mln. žmonių (o 1990 m. – 7,3 milijono). Čia gyvena 40 % visų valstijos gyventojų. Pastaruoju metu miestas labai sparčiai auga, manoma, kad 2030 m. Niujorke gyvens 9,2 – 9,5 milijono žmonių.

Miesto gyventojų tankis yra 28 052 žmonės kvadratinėje mylioje (10 831 žm./km²), tai yra 10 000 žmonių daugiau nei antrame pagal gyventojų tankumą JAV mieste San Franciske.

Niujorko gyventojų skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už antro pagal dydį JAV miesto Los Andželo. Į miestą nuo senų laikų atvykdavo daug imigrantų, todėl 2000 m. 36 % miesto gyventojų buvo gimę svetur, iš visų Amerikos miestų tik Los Andžele ir Majamyje atvykėlių skaičius yra didesnis. Šiuo metu daugiausia imigrantų atvyksta iš Dominikos respublikos, Kinijos, Jamaikos, Gajanos, Meksikos, Ekvadoro, Haičio, Trinidado ir Tobago, Kolumbijos ir Rusijos. Mieste yra didžiausios afroamerikiečių, italų, žydų ir airių etninės grupės. Mieste šnekama apie 170 skirtingų kalbų. Niujorke ir jo priemiesčiuose yra didžiausia žydų bendruomenė už Izraelio ribų, net žydų bendruomenė Tel Avive (be priemiesčių) mažesnė nei Niujorke.

Vidutinės šeimos pajamos buvo 38 293 JAV dolerių. 2005 m. Niujorke gyveno 44 % baltaodžių, 25,3 % juodaodžių, 11,6 % azijiečių, 0,4 % indėnų, 17 % kitos rasės, o 1,6 % gyventojų buvo dviejų arba daugiau nei dviejų rasių.

Valdžia redaguoti

 
Manhatano savivaldybės pastatas

Niujorkas buvo suvienytas 1898 m., nuo to laiko savivaldybė kontroliuoja jį ir jo priemiesčius. Niujorko valdžia labiau centralizuota nei daugelis kitų JAV miestų savivaldybių, ji yra atsakinga už švietimą, bibliotekas, saugumą, miesto pramogas, sanitariją, vandens aprūpinimą ir kitokias gerovės paslaugas. Meras ir tarybos nariai renkami ketverių metų kadencijai. Miesto tarybą sudaro 51 tarybos narys, Niujorko rajonai yra nustatyti pagal geografinę gyventojų ribą. Miesto meras ir tarybos nariai gali kandidatuoti daugiausia du kartus. Šiuo metu miesto meras yra 2014 m. išrinktas Bill de Blasio.

Nusikalstamumas redaguoti

 
Niujorko policijos departamento automobilis

Organizuotas nusikalstamumas ilgai buvo siejamas su Niujorko miestu. Nuo XIX amžiaus pradžios miestas buvo žinomas dėl savo gaujų ir kiek vėliau – dėl gangsterių. XX amžiaus 9-10 dešimtmečiuose mieste klestėjo prekyba narkotikais, tačiau policija ėmėsi nusikalstamumo užkardymo programų (pvz., CompStat), buvo taisomi sudaužyti langai, taikytos kitos priemonės nusikalstamumui mažinti. Dėl šių veiksmų ir demografinių pokyčių 10 dešimtmečio pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje pavyko sumažinti nusikalstamumą: nuo 1991 m. mieste pradėjo mažėti nusikaltimų, laikyti pavojingais gyvenamieji rajonai nuo tada tapo daug saugesni. Per paskutinius dvylika metų nusikalstamumas mieste sumažėjo 75 %, o žmogžudysčių skaičius 2005 m. buvo žemiausias nuo 1963 metų: 2005 m. įvykdytos tik 539 žmogžudystės, o 1990 m. – 2 262. Pagal 2005 metų statistiką, Niujorkas buvo saugiausias iš dešimties didžiausių JAV miestų.

Transportas redaguoti

 
Geltoni Ford Crown Victoria taksi automobiliai

Viešasis transportas yra pagrindinis būdas keliauti po Niujorką. Maždaug vienas iš trijų viešuoju transportu besinaudojančių žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir du trečdaliai žmonių, kurie naudojasi geležinkeliais, gyvena Niujorke arba jo priemiesčiuose. Palyginti su kitais šalies miestais, kur 90 % žmonių į savo darbovietes važiuoja automobiliais, Niujorkas yra vienintelis JAV miestas, kuriame daugiau nei pusė šeimos ūkių neturi automobilių (Manhatane 75 % gyventojų neturi automobilių, o visoje šalyje tokių žmonių yra tik 8 %)

 
Bruklino tiltas

Niujorko metropolitenas (metro) yra didžiausia greitojo tranzito sistema pasaulyje, kurios bėgių ilgis sudaro 1 056 kilometrų (656 mylias), šis transporto tinklas yra ketvirtas pasaulyje pagal vežamų žmonių skaičių (2005 m. Niujorko metro pasinaudojo 1,4 milijardo žmonių). Niujorko transporto sistema yra didelė ir sudėtinga. Niujorke yra ilgiausias pakabinamas tiltas visoje Šiaurės Amerikoje, pirmas pasaulyje mechaniškai vėdinamas automobilių tunelis, daugiau kaip 12 000 geltonųjų taksi automobilių ir orinis tramvajus, kuris perkelia žmones iš Ruzvelto salos į Manhataną.

Niujorko autobusų parkas ir geležinkelių tinklas yra didžiausi Šiaurės Amerikoje. Geležinkelių tinklas, kuris jungia trijų valstijų regionų priemiesčius ir Niuroko miestą, turi daugiau kaip 250 stočių ir 20 linijų. Sistema susijungia su dviem judriausiomis geležinkelių stotimis Jungtinėse Valstijose.

Niujorko miesto oro uostai yra pagrindiniai vartai į JAV. 2005 m. visais trimis Niujorko oro uostais naudojosi 100 milijonų žmonių. Niujorko oro erdvė yra judriausia visoje šalyje. Pagrindinis mieste – Džono F. Kenedžio tarptautinis oro uostas.

Galerija redaguoti

Niujorko panorama

Miestai partneriai redaguoti

Miestai, su kuriais Niujorkas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Šaltiniai redaguoti

  1. Will Martin and Libertina Brandt (2019-06-14). „The 21 most influential cities in the world“. Business Insider. Nuoroda tikrinta 2023-08-09.
  2. „NYC Mayor's Office for International Affairs“. Niujorko miestas. Suarchyvuotas originalas 2015-06-16. Nuoroda tikrinta 2015-06-24.
  3. „DDC New York“. Digital Diplomacy Coalition, New York. Suarchyvuotas originalas 2018-07-27. Nuoroda tikrinta 2018-08-11.
  4. Popik, Barry "The Big Apple"
  5. Cohen, Gerald (1991) Origin of New York City's Nickname "The Big Apple". Bern, Switzerland: Peter Lang. ISBN 3-631-43787-0
  6. „World's best party cities: The top 10 cities that never sleep“. 2015-11-10.
  7. „Port of NY/NJ Becomes Country's Second Largest Container Port“. maritime-executive.com. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 3 d.
  8. „The Port Authority of NY and NJ 2016 Air Traffic Report“ (PDF). Niujorko ir Naujojo Džersio uostų vadovybė. 2017-04-14. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-05-14. Nuoroda tikrinta 2017-06-26. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2017-05-25 siūlomas (pagalba)
  9. Niujorkas (VLE)
  10. Moore, Nathaniel Fish (1876). An Historical Sketch of Columbia College, in the City of New York, 1754–1876. Kolumbijos universitetas. p. 8.
  11. [1]
  12. Pritchard, Evan T. (2002). Native New Yorkers: The Legacy of the Algonquin people of New York. Council Oak Books. p. 27. ISBN 1-57178-107-2.
  13. Dutch Colonies, National Park Service. Tikrinta 2007 m. gegužės 19 d. "Sponsored by the West India Company, 30 families arrived in North America in 1624, establishing a settlement on present-day Manhattan."
  14. Debo, Angie (2013). A History of the Indians of the United States. University of Oklahoma Press. p. 28. ISBN 978-0-8061-8965-9.
  15. „Peter Stuyvesant“. New-York Historical Society. Suarchyvuotas originalas 2016-06-24. Nuoroda tikrinta 2016-07-11.
  16. „The surrender of New Netherland, 1664“. Gilderio Lehrmano Amerikos istorijos institutas. Nuoroda tikrinta 2016-07-11.
  17. Roper, L. H. (2017). Advancing Empire. Cambridge University Press. p. 215. ISBN 978-1-107-11891-1.
  18. Van Luling, Todd (2014-04-17). „8 Things Even New Yorkers Don't Know About New York City“. HuffPost. Nuoroda tikrinta 2014-09-13.
  19. Douglas, Peter. „The Man Who Took Back New Netherland“ (PDF). Naujųjų Nyderlandų institutas. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-07-08. Nuoroda tikrinta 2016-07-11.
  20. „Native Americans“. Penn Treaty Museum. Nuoroda tikrinta 2021-10-29.
  21. "Gotham Center for New York City History" Timeline 1700–1800
  22. Nogueira, Pedro (2009). „The Early History of Yellow Fever (PDF)“. Tomo Džefersono universitetas.
  23. „Timeline – Yellow Fever in America“. Public Broadcasting Service (PBS). Nuoroda tikrinta 2021-10-30. {{cite web}}: Ženklinimas kursyvu arba paryškinimu čia negalimas: |publisher= (pagalba)
  24. Fortenbaugh, Robert (1948). „The Nine Capitals of the United States“. JAV Senatas. Nuoroda tikrinta 2008-09-07.
  25. Statue of Liberty, UNESCO. Tikrinta 2023 m. gruodžio 28 d.
  26. The Immigrant's Statue, Laisvės paminklo nacionalinis monumentas. Tikrinta 2023 m. gruodžio 28 d.
  27. „Lady Liberty Reverse Statue of Liberty (1886)“. Presidential $1 coin. United States Mint. Suarchyvuotas originalas 2011-12-11. Nuoroda tikrinta 2010-07-29.
  28. Roche, Linda De (2015). The Jazz Age: A Historical Exploration of Literature: A Historical Exploration of Literature. ABC-CLIO. pp. 18–19. ISBN 978-1-61069-668-5.
  29. „New York Urbanized Area: Population & Density from 1800 (Provisional)“. Demographia. Nuoroda tikrinta 2009-07-08.
  30. Nelson, Joshua Q. "Former FDNY commissioner on losing 343 firefighters on 9/11: 'We had the best fire chiefs in the world'", Fox News, 2021-09-11. Tikrinta 2024-01-30

Nuorodos redaguoti