1898 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis | |
1898 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiGimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 8 d. – Motiejus Miškinis, Lietuvos literatūrologas, vertėjas (m. 1974 m.).
- Sausio 10 d. – Afanasijus Kazanas, Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1953 m.).
- Sausio 18 d. – Jonas Černius, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1977 m.).
- Sausio 21 d.:
- Juozas Kaminskas, Lietuvos tapytojas (m. 1957 m.).
- Nastė Jurašūnaitė-Michailovienė, aktorė (m. 1952 m.).
- Sausio 23 d.:
- Emilija Grikevičiutė-Pakalnienė, aktorė (m. 1975 m.).
- Kostas Gurevičius, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. 1990 m.).
- Sausio 25 d. – Jadvyga Kutkuvienė-Vencevičaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1984 m.).
- Vasario 2 d. – Vincas Žilys, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1972 m.).
- Vasario 7 d. – Jonas Matulionis, Lietuvos finansininkas, teisininkas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
- Vasario 25 d. – Arnas Funkas, inžinierius architektas, vienas funkcionalizmo architektūros Lietuvoje atstovų, spaudos bendradarbis (m. 1957 m.).
- Kovo 9 d. – Kostas Kanauka, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (m. 1976 m.).
- Kovo 10 d. – Zigmas Kuzmickis, Lietuvos literatūros ir kalbos tyrinėtojas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (1966 m.) (m. 1976 m.).
- Kovo 15 d. – Karolis Dineika, Lietuvos pedagogas, gydomosios kūno kultūros specialistas, visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
- Kovo 19 d. – Kristupas Gudaitis, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras, evangelikų liuteronų veikėjas (m. 1972 m.).
- Kovo 26 d. – Antanas Gustaitis, Lietuvos Karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO (akronimas Antanas Nori Būti Ore) projektų autorius (m. 1941 m.).
- Kovo 29 d. – Kazys Ališauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas leitenantas, istorikas (m. 1979 m.).
- Balandžio 6 d. – Juozas Greifenbergeris, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas (m. 1926 m.).
- Balandžio 13 d. – Jadvyga Čiurlionytė, Lietuvos etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė, visuomenės veikėja (m. 1992 m.).
- Balandžio 18 d. – Steponas Jankauskas, Lietuvos zoologas hidrobiologas, gamtos mokslų daktaras (m. 1984 m.).
- Balandžio 28 d. – Zigmas Mackevičius, Lietuvos ir Lenkijos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (m. 1978 m.).
- Balandžio 30 d. – Vincas Giriūnas, Lietuvos karinis veikėjas, teisininkas, pulkininkas (m. 1943 m.).
- Gegužės 8 d. – Stasys Pilka, aktorius (m. 1976 m.).
- Birželio 3 d. – Vincas Steponavičius, aktorius (m. 1958 m.).
- Birželio 5 d. – Stasys Dabušis, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas (m. 1974 m.).
- Birželio 10 d. – Jonas Žmuidzinas, prozininkas, poetas (m. 1989 m.).
- Birželio 26 d.:
- Jonas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, karikatūristas (m. 1947 m.).
- Petras Ciunis, Lietuvos kariuomenės karininkas, dėstytojas, bibliotekininkas (m. 1979 m.).
- Liepos 8 d. – Jonas Buračas, Lietuvos tapytojas (m. 1977 m.).
- Liepos 16 d.:
- Petras Seibutis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1991 m.).
- Stanislovas Žylius, vargonininkas ir chorvedys.
- Liepos 26 d. – Juozas Simonaitis, kunigas, vargonininkas, chorvedys (m. 1953 m.).
- Liepos 27 d. – Aleksandras Vytautas Kupstas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1964 m.).
- Liepos 28 d. – Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos karinė, spaudos ir visuomenės veikėja (m. 1963 m.).
- Liepos 29 d. – Kristupas Mikalojus Radvila, didikas, Lenkijos ūkio ir politinis veikėjas (m. 1986 m.).
- Rugpjūčio 10 d. – Pranas Ambrazas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius ir visuomenės veikėjas (m. 1975 m.).
- Rugpjūčio 17 d. – Vytautas Andrius Graičiūnas, vienas žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkų, tarpukario Lietuvos vadybos mokslo teoretikas ir praktikas, vadybos konsultantas užsienio įmonėse (m. 1952 m.).
- Rugpjūčio 18 d. – Domas Jasaitis, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas (m. 1977 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Stasys Pūtvis, agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys (m. 1942 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Stasys Lozoraitis, Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras (1934–1938 m.). Sūnus – Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) (m. 1983 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Kazimieras Ječius, Jacevičius, Lietuvos agronomas (m. 1961 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Kazimieras Graužinis, Lietuvos diplomatas, teisės daktaras (m. 1962 m.).
- Rugsėjo 17 d. – Ona Galdikaitė, Lietuvos vienuolė, poetė (m. 1990 m.).
- Rugsėjo 22 d. – Motiejus Budriūnas, lietuvių smuikininkas, pedagogas, muzikologas, chorvedys.[1] (m. 1969 m.).
- Rugsėjo 24 d.:
- Viktoras Burokevičius, Lietuvos kariuomenės karininkas (m. 1923 m.).
- Vincas Jasulaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1988 m.).
- Rugsėjo 25 d. – Juozas Audėnas, Lietuvos pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, ekonomistas (m. 1982 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Vaclovas Rubežavičius, pedagogas, esperantininkas (m. 1976 m.).
- Spalio 6 d. – Karolis Dabulevičius, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas leitenantas (m. 1988 m.).
- Spalio 30 d. – Vladislovas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą (m. 1940 m.).
- Lapkričio 5 d. – Vladas Kazlauskas, vargonininkas ir chorvedys, chorvedžio Romo Kazlausko tėvas (m. 1967 m.).
- Lapkričio 19 d. – Petras Linkevičius–Linkus, teisininkas, savivaldybininkas, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas (m. 1981 m.).
- Lapkričio 26 d. – Vladas Jakovickas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, inžinerijos daktaras (m. 1949 m.).
- Gruodžio 3 d. – Robertas Antinis, lietuvių dailininkas, skulptorius (m. 1981 m.).
- Gruodžio 4 d. – Augustinas Frenzelis, Lietuvos ir Kanados socialdemokratų veikėjas (m. 1968 m.).
- Gruodžio 8 d. – Marija Lipčienė-Marcinkevičiūtė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1970 m.).
- Gruodžio 13 d. – Veronika Karvelienė-Bakštytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja, filosofijos daktarė (m. 1952 m.).
- Gruodžio 14 d. – Ona Kairienė-Leonaitė, advokatė, redaktorė. Stepono Kairio žmona (m. 1958 m.).
- Gruodžio 15 d. – Barbora Mejerytė, Lietuvos pedagogė, vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (m. 1982 m.).
- Gruodžio 16 d. – Povilas Kaupas, dailininkas, tapytojas (m. 1978 m.).
- Gruodžio 20 d.:
- Albinas Čepas, Lietuvos ir TSRS karinis veikėjas, generolas (m. 1963 m.).
- Česlovas Pakuckas, Lietuvos geologas, paleontologas (m. 1965 m.).
- Gruodžio 22 d. – Kazys Motgabis, smuikininkas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys (m. 1992 m.).
- Gruodžio 26 d. – Juozas Rauktys, miškininkas, pedagogas, mokslininkas, profesorius, Lietuvių enciklopedijos miškininkystės ir botanikos skyrių redaktorius ir bendradarbis (m. 1974 m.).
- Antanas Mickus, Lietuvos fotografas (m. 1973 m.).
- Izaokas Donskis, Lietuvos filosofas, filosofijos daktaras (m. 1938 m.).
- Michelis (Moišė) Hofmekleris, Lietuvos smuikininkas, XX a. pirmosios pusės lietuvių pramoginės muzikos populiarintojas (m. 1965 m.).
Mirtys
redaguoti- Balandžio 18 d. – Ipolitas Jundzilas, Lietuvos gydytojas chirurgas (g. 1846 m.).
- Rugsėjo 27 d. – Juozapas Lideikis, kunigas, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1858 m.).
- Lapkričio 27 d. – Aleksandras Burba, Lietuvos rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys (g. 1854 m.).
Nedatuota
- Nikolajus Zubovas, grafas, Platono Zubovo brolio Dmitrijaus Zubovo (1764-1836) ir kunigaikštytės Praskovjos Viazemskajos vaikaitis, Aleksandros Olsufjevaitės-Zubovienės vyras, Olgos, Dmitrijaus ir Vladimiro Zubovų tėvas (g. 1832 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Rugpjūčio 16 d. – V. H. Pickeringis (William Henry Pickering) aptiko Febę, vieną iš išorinių Saturno palydovų.
- Rugsėjo 1-2 d. – įvyko Omdurmano mūšis tarp britų-egiptiečių ir mahdistų pajėgų, pasibaigęs lemiama britų pergale užkariaujant Sudaną.[2]
Nedatuoti
- Įkurta Rusijos socialdemokratų darbininkų partija.
Gimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 17 d. – Ernestas Burtniekas, gydytojas terapeutas, medicinos daktaras (nuo 1949 m). Nuo 1947 m. Latvijos universiteto vidaus ligų diagnostikos ir propedeutikos katedros vedėjas. 1949 m. suteiktas profesoriaus mokslinis laipsnis. 1950 - 1958 m. Rygos medicinos instituto direktorius. Svarbiausi darbai - apie tuberkuliozę.[3] (m. 1958 m.).
- Sausio 20 d. – Enzo Anselmo Ferrari, Italijos automobilių lenktynininkas ir inžinierius. Jis buvo Scuderia Ferrari komandos įkūrėjas (m. 1988 m.).
- Sausio 23 d.:
- Randolph Scott, amerikiečių rašytojas[4] (m. 1987 m.).
- Sergejus Michailovičius Eizenšteinas, įtakingas rusų kilmės Tarybų Sąjungos kino režisierius, scenaristas ir kino teoretikas, ypač pasižymėjęs savo nebyliaisiais filmais „Streikas“ (Стачка), „Šarvuotis „Potiomkinas“ (Броненосец «Потёмкин») ir „Spalis“ (Октябрь), taip pat istoriniais epiniais filmais „Aleksandras Nevskis“ (Александр Невский) ir „Ivanas Rūstusis“ (Иван Грозный). Jo darbas turėjo didelės įtakos ankstyviesiems kino kūrėjams, ypač naujoviška kino montažo praktika ir teorija (m. 1948 m.).
- Vasario 3 d. – Alvaras Hugas Henrikas Altas, suomių architektas, urbanistas, dizaineris, funkcionalizmo atstovas (m. 1976 m.).
- Vasario 10 d.:
- Bertoldas Brechtas, vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius (m. 1956 m.).
- Bertolt Brecht, vokiečių rašytojas ir dramaturgas[5] (m. 1956 m.).
- Vasario 18 d. – José Luis Alberto Muñoz Marín, Puerto Riko poetas, žurnalistas, politikas (m. 1980 m.).
- Kovo 1 d. – Konstantinas Daikoviciu, rumunų archeologas, istorikas (m. 1973 m.).
- Kovo 4 d. – Džordžas Diumezilis, prancūzų lyginamosios kalbotyros studijų specialistas, labiausiai žinomas dėl savo suverenumo sferų ir galios analizės senovės indoeuropiečių religijoje ir visuomenėje. Jis vienas iš labiausiai nusipelniusių asmenų mitologijos, kaip socialinių mokslų šakos susiformavime, ypač dėl trijų dieviškojo suverenumo sferų teorijos, atspindinčios tris visuomenės socialines klases (m. 1986 m.).
- Kovo 19 d. – Julius Evola, italų filosofas, ezoterikas, poetas, visuomenės veikėjas, rašytojas. Nors buvo mokslininku universalu, tačiau labiausiai išsiskyrė savo antimodernistine filosofija (m. 1974 m.).
- Gegužės 3 d. – Golda Meir, Izraelio diplomatė, valstybės veikėja; 4-toji Izraelio ministrė pirmininkė nuo 1969 m. kovo 17 d. iki 1974 m. balandžio 11 d (m. 1978 m.).
- Gegužės 16 d. – Tamara de Lempicka, garsi lenkų kilmės Art Deco stiliaus dailininkė (m. 1980 m.).
- Birželio 22 d. – Erichas Marija Remarkas, vokiečių rašytojas (m. 1970 m.).
- Liepos 19 d. – Herbertas Markuzė, žydų kilmės Vokietijos ir JAV marksistinės pakraipos filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys (m. 1979 m.).
- Liepos 25 d. – Vilhelms Munters, Latvijos politikas, diplomatas (m. 1967 m.).
- Rugpjūčio 22 d.:
- Dmitrijus Medvedevas, kadrinis NKVD karininkas (pulkininkas), žvalgybininkas, partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1954 m.).
- Henrikas Lovmianskis, lenkų istorikas, tyrinėjęs LDK viduramžių istoriją. Dirbo VU (m. 1984 m.).
- Rugsėjo 18 d. – Giuseppe Saragat, Italijos politikas, nuo 1964 iki 1971 m. ėjęs šalies prezidento pareigas (m. 1988 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Howard Walter Florey, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 1968 m.).
- Rugsėjo 26 d. – George Gershwin, amerikiečių kompozitorius, vienas žymiausių ir populiariausių XX a. muzikų (m. 1937 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Trofimas Denisovičius Lysenka, sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“, Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio (m. 1976 m.).
- Lapkričio 21 d. – Renė Magritas, belgų dailininkas siurrealistas (m. 1967 m.).
- Lapkričio 26 d.:
- Antanas Baužė, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1975 m.).
- Karl Waldemar Ziegler, 1963 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[7] (m. 1973 m.).
- Lapkričio 29 d. – Klaivas Steplesas Lujis, mokslininkas, medievalistas, literatūros kritikas ir eseistas (m. 1963 m.).
- Gruodžio 5 d. – Michailas Artamonovas, Rusijos archeologas, chazarų archeologijos pradininkas (m. 1972 m.).
- Gruodžio 6 d. – Karl Gunnar Myrdal, švedų ekonomistas, 1974 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[8] (m. 1987 m.).
- Vladimiras Dekanozovas, sovietinis valstybės veikėjas, NKVD viršininko pavaduotojas, diplomatas (m. 1953 m.).
Neaprašyti
redaguoti- Birželio 10 d. – Jonas Žmuidzinas, prozininkas, poetas.
Mirtys
redaguoti- Sausio 14 d. – Charles Lutwidge Dodgson, anglų matematikas, logikas, rašytojas, anglikonų pastorius, fotografas (g. 1832 m.).
- Kovo 20 d. – Ivanas Ivanovičius Šiškinas, rusų tapytojas peizažistas, graveris (g. 1832 m.).
- Liepos 30 d. – Otas fon Bismarkas, Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku 1862–1890 m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą. Nuo 1867 m. Bismarkas buvo Šiaurės Vokietijos sąjungos kancleris. Kai 1871 m. atsirado antroji Vokietijos imperija, tapo jos pirmuoju kancleriu ir buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku Bismarkas turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos politikai (g. 1815 m.).
- Rugsėjo 25 d. – Lui Loranas Gabrielis de Mortiljė, prancūzų archeologas ir antropologas, vienas šiuolaikinės mokslinės archeologijos ir prancūzų antropologijos pradininkų (g. 1821 m.).
- Gruodžio 16 d. – Pavelas Tretjakovas, rusų verslininkas, mecenatas, kolekcionierius įkūręs Tretjakovo galeriją[9] (g. 1832 m.).
Nedatuota
- Tan Sitong, vienas iš 19a. pab. reformatoriško judėjimo Kinijoje lyderių (g. 1865 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Dana Palionytė. Motiejus Budriūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 563 psl.
- ↑ Enciklopedija Britannica
- ↑ Ernestas Burtniekas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis
- ↑ Randolph Scott. Informacija.
- ↑ Bertolt Brecht Archyvuota kopija 2010-06-09 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Karl Gunnar Myrdal. Biografija.
- ↑ Pavelas Tretjakovas.