Vidinė Austrija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vidinė Austrija (vok. Innerösterreich) – sąvoka naudota XIV-XVII a. apibūdinti Habsburgų teritorijoms į pietus nuo Zemeringo perėjos. Jos apėmė žemes dabartinėje Pietų Austrijoje ir Slovėnijoje.

Vidinė Austrija XVIII amžiuje: Štirijos Hercogystė yra žalia, Karintijos Kunigaikštystės geltona, iš Carniola Hercogystė yra rožinės spalvos, ir Gorizia apskritis yra mėlyna, ir Triesto miestas yra tamsiai mėlynos spalvos

Vidinės Austrijos sudedamosios dalys buvo Štirijos kunigaikštystė, Karintijos kunigaikštystė, Krainos kunigaikštystė ir Goricijos grafystė. Provincijos sostinė buvo Gracas.

Vidinės Austrijos monarchai

Kaip atskira paveldimoji Habsburgų valda egzistavo dviem Habsburgų palikimo padalinimo laikotarpiais: 1379/1411-1457 ir 1564–1619.

Leopoldinų linija

• Leopoldas III (Austrija) (1379-1386)
• Viljamas (Austrija) (1386-1406)
• Ernestas (Austrija) (1406-1424)
• Frydrichas V valdė kartu su broliu:
  • Albertas VI (Austrija) (1424-1463)

Po Frydricho mirties 1493 m. Austrijos erchercogystę ir Vidinę Austriją paveldėjo Maksimilijonas I, kuris sujungė abi valdas. Nuo tada Vidinę Austriją valdė ta pati kunigaikščių linija, kaip ir Austrijos erchercogystę.

Vidinės Austrijos linija

• Karolis II (Austrija) (1564-1590)
• Ferdinandas II (1590-1619)

Po 1619 m. Ferdinandas vėl įjungė Vidinę Austriją į tiesiogines paveldimasias valdas