Manerheimo linija (suom. Mannerheim-linja) – Karelijos sąsmaukoje tarpukariu Suomijos pastatyti kariniai įtvirtinimai, skirti apsisaugoti nuo grėsmės iš TSRS. Įtvirtinimai, pavadinti generolo Karlo Gustavo Emilio Manerheimo garbei, buvo 136 km ilgio.

Manerheimo linijos padėtis

Įtvirtinimus statė iš betono (14 520 kubinių metrų), aukščiausios kokybės plieno, medienos ir kitų medžiagų.

Istorija

redaguoti

Pavadinimą linijai sugalvojo suomis Jorma Gallen-Kallela, o visame pasaulyje išplatino užsienio žurnalistai. Linija statyta dviem etapais: 1920–1924 m. ir 1932–1939 m. Statant antrą kartą buvo atnaujinti kai kurie pasenę įtvirtinimai. Tolesnius linijos stiprinimo darbus sustabdė prasidėjęs Žiemos karas.

Manerheimo linija nusidriekė nuo Suomių įlankos iki Ladogos ežero, joje buvo 157 kulkosvaidžiais ir 8 artilerija ginkluotos atspariosios ugniavietės. Statant Manerheimo liniją buvo išnaudojami reljefo teikiami gynybiniai privalumai. Tam būdavo išnaudojamos net tokios menkos gamtos sudarytos kliūtys kaip išvirtę medžiai ar duobės.

 
Tranšėjos Manerheimo linijoje

Žiemos karas

redaguoti

Žiemos karo (1939 m. gruodis – 1940 m. kovas) metu suomiams pavyko taip ilgai atsilaikyti prieš sovietus tik Manerheimo linijos dėka. Kariniai veiksmai Žiemos karo metu iš esmės vyko tik Manerheimo linijos teritorijoje. Tačiau Manerheimo linija buvo orientuota ne į stabilią fronto liniją, o į mobilius veiksmus, kai priešui leidžiama užimti teritoriją, o paskui jis išnaikinamas, naudojant mobilius padalinius bei užmaskuotus dotus. Manerheimo linijos dotai buvo slepiami už kalvų, šaudymo kryptys buvo nukreipiamos paraleliai fronto linijai arba netgi šiek tiek į Suomijos teritorijos gilumą, todėl rusų vykdyti artileriniai parengimai būdavo neefektyvūs. Nepaisant didvyriško suomių priešinimosi, linija po du mėnesius trukusių intensyvių kautynių buvo pralaužta.

Pasibaigus Žiemos karui teritorija su linija atiteko TSRS, įtvirtinimai buvo sunaikinti.

Nuorodos

redaguoti