Vladas Kurkauskas
| Vladas Kurkauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1895 m. rugpjūčio 27 d. Taškentas |
| Mirė | 1970 m. vasario 15 d. (74 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Kurtuvėnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Kotryna Zubovaitė |
| Vaikai | Elena |
| Veikla | Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas, inžinierius |
| Alma mater | |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Vladas Kurkauskas (1895 m. rugpjūčio 27 d. Taškentas – 1970 m. vasario 15 d. Kaunas) – Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas, inžinierius.
Biografija redaguoti
Brolis Aleksandras Kurkauskas. 1913 m. baigė Polocko kadetų mokyklą, 1916 m. baigė Petrogrado politechnikos instituto Elektrotechnikos skyrių, 1917 m. baigė Karo inžinerijos mokyklą, 1917 m. birželio – spalio mėn. mokėsi Petrogrado aukštojoje karininkų elektrotechnikos mokykloje. 1917–1918 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės inžinerijos daliniuose.
Grįžęs į Lietuvą 1919 m. kovo mėn. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kare. 1919 m. gegužės – 1920 m. liepos mėn. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Susisiekimo skyriaus viršininkas, su kitais organizavo karinius inžinerinius elektrotechnikos, geležinkelio, automobilių, pionierių dalinius. 1920 m. kapitonas. 1920 m. Vilniaus miesto ir apskrities karo komendantas, 1921–1922 m. Generalinio štabo Karo technikos valdybos Ryšių skyriaus viršininkas.[1] 1922 m. gegužės mėn. išėjo į atsargą kapitono laipsniu ir pasinėrė į Lietuvos ekonomikos kūrimą.
1922 m. žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Gamintojas“ skyriaus vedėjas, 1927 m. Lietuvos naminių paukščių ir gyvulių draugijos pirmininkas. 1923–1930 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1932–1935 m. Kauno prekybos rūmų vicedirektorius. 1935 m. kurį laiką buvo kainų tvarkytojas. 1935–1936 m. Klaipėdos krašto gubernatorius. 1936–1940 m. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pirmininkas, Lietuvos Ketvirtojo Seimo atstovas. 1938 m. Lietuvių – britų draugijos pirmininkas.[2]
TSRS okupavus Lietuvą iš pareigų atleistas, nelegaliai pasitraukė į Vokietiją. Per Vokietijos-TSRS karą grįžo į Lietuvą. 1941–1944 m. ūkininkavo savo ūkyje Medemrodėje. TSRS kariuomenei vėl okupavus Lietuvą trejus metus slapstėsi. Jo žmoną, Bubių grafo Dimitrijaus Zubovo dukterį Kotryną Zubovaitę išniekino ir nušovė sovietų kariai. Tačiau rusų karininkas Radčenko, kurį V. Kurkauskas buvo išgelbėjęs, padėjo jam legalizuotis. Nuo 1954 m. dirbo agronomu, mechaniku, statybos techniku kolūkiuose. Nuo 1969 m. sunkiai sirgdamas gyveno pas dukrą Eleną Kaune.[3]
Įvertinimas redaguoti
- 1928 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas su kardais;
- 1932 m. Latvijos Trijų žvaigždžių ordinas;
- 1995 m. liepos 25 d. pažymint 100-ąsias gimimo metines, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vestibiulyje (K. Donelaičio g. 8) Vytautas Landsbergis ir Elena Kurkauskaitė-Slavinskienė atidengė memorialinę lentą su įrašu: „Čia 1939–1940 m. buvusiuose Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, pirmininku dirbo Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Klaipėdos krašto gubernatorius Vladas Kurkauskas [4].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Vladas Kurkauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 305 psl.
- ↑ Kanapickienė, Audronė. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai: 1925–1995. Kauno diena. – 1995, liepos 27 d.
- ↑ Markūnas, Algis. Tėvynei ir pareigai ištikimas. Kauno laikas. 1995, rugs. 1, p. 8
- ↑ Kauno m. mero 1995 07 25 potv. Nr. 400
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonas Navakas |
 1935–1936 |
Po to: Jurgis Kubilius |