Ispanijos–Amerikos karas

(Nukreipta iš puslapio Ispanijos-Amerikos karas)
Ispanijos-Amerikos karas

„Didvyriška raitelių ataka prie San Chuano kalvos”, Frederiko Remingtono paveikslas
Data 1898 m. balandžio 25 d. – 1898 m. rugpjūčio 25 d.
Vieta Kuba, Puerto Rikas (Karibų jūros regionas), Filipinai, Guamas
Rezultatas Paryžiaus sutartis
Teritoriniai
pokyčiai
Ispanija praranda Kubą, Filipinus, Puerto Riką ir Guamą
Konflikto šalys
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Kubos vėliava Kuba
Puerto Riko vėliava Puerto Rikas
Filipinų vėliava Filipinai
Ispanija
Vadovai ir kariniai vadai
Jungtinės Amerikos Valstijos William McKinley
Jungtinės Amerikos Valstijos Theodore Roosevelt
Maria Christina
Pajėgos
Kubos Respublika: 30 000 kareivių
JAV: 300 000 kareivių
Ispanija: 439 783 kareivių
Nuostoliai
Kubos:
žuvo 10 665

JAV:

žuvo 5.000
sužeista 1 654
Ispanijos laivynas:
žuvo 560
sužeista 300–400

Ispanijos laivynas:

paimti į nelaisvę 6700 (Filipinuose)
susirgę 13 000 (Kuboje)

Ispanijos–Amerikos karas buvo ginkluotas karinis konfliktas tarp Ispanijos ir Jungtinių Valstijų, vykęs 1898 metų balandžio-rugpjūčio mėnesiais, dėl Kubos išvadavimo problemų. Karas prasidėjo Ispanijai atsisakius paremti JAV rezoliuciją dėl Kubos nepriklausomybės kovos. Stiprūs Jungtinių Valstijų ekspansionistiniai jausmai paskatino valdžią sukurti likusių Ispanijos užjūrio teritorijų (įskaitant Filipinus, Puerto Riką ir Guamą) aneksijos planą.

Revoliucija Havanoje paskatino JAV nusiųsti karinį laivą USS „Maine“, taip pažymint didelius šalies interesus regione. Sprogus šiam kariniui laivui, o geltonosios spaudos žurnalistams apkaltinus Ispaniją savo kolonijų engimu, Amerikos žmonių tarpe kilo didelė įtampa[reikalingas šaltinis]. Karas baigėsi, kai JAV užtikrintai laimėjo Filipinuose ir Kuboje.

1898 metų gruodžio 10 dieną, pasirašius Paryžiaus sutartį, JAV užsitikrino Kubos, Filipinų ir Guamo kontrolę.[1]

Išnašos redaguoti

  1. „Military Map, Island of Puerto Rico“. World Digital Library. 1898. Nuoroda tikrinta 2013-10-23.