1857 m.
Metai
(Nukreipta iš puslapio 1857)
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
1857 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
LietuvojeKeisti
GimtadieniaiKeisti
- Vasario 17 d. – Johanesas Abromaitis, Mažosios Lietuvos ir Rytų Prūsijos botanikas.
- Vasario 27 d. – Konstantinas Gukovskis, Lietuvos mokytojas, kraštotyrininkas (m. 1906 m.).
- Kovo 29 d. – Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis, dvarininkas, paskutinis Karpių giminės atstovas.[1] (m. 1926 m.).
- Rugpjūčio 13 d. – Kazys Ūdra, valstietis, knygnešys. Palaidotas Vadaktėlių kapinėse (Naujamiestyje, Panevėžio raj.) (m. 1937 m.).
- Rugsėjo 30 d. – Hermanas Zudermanas, vokiečių rašytojas ir dramaturgas (m. 1928 m.).
- Spalio 2 d. – Aleksandras Teodoras Kuršaitis, Mažosios Lietuvos kalbininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
- Lapkričio 4 d. – Martynas Gailius, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, vienas iš lietuvininkų evangelikų liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugijos „Sandora“ steigėjų.
- Lapkričio 18 d. – Julianas Januševskis, civilinės statybos lenkų kilmės inžinierius bei istorizmo krypties Lietuvos architektas (m. 1914 m.).
- Lapkričio 29 d. – Aleksandras Žirkevičius, rusų poetas, prozaikas, publicistas, karinis teisininkas, literatas teisininkas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas (m. 1927 m.).
- Gruodžio 26 d. – Motiejus Grybauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1928 m.).
Nedatuota
- Chaimas Frenkelis, Lietuvos pramonininkas, visuomenės veikėjas (m. 1920 m.).
- Juozas Kačinskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas (m. 1932 m.).
MirtysKeisti
- Birželio 6 d. – Antanas Kitkevičius, Lietuvos kunigas, vertėjas, teologijos mokslų daktaras (g. 1805 m.).
- Liepos 25 d. – Jonas Krizostomas Gintila, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras (g. 1788 m.).
PasaulyjeKeisti
ĮvykiaiKeisti
- Kovo 3 d. – Prancūzija ir Didžioji Britanija formaliai paskelbia karą Kinijai;
- Kovo 25 d. – Eduardas-Leonas Skotas de Martinvilis gavo patentą už fonautografą;
- 1857 m. – Rusijos caras Aleksandras II Romanovas pradeda žemės ūkio reformą;
GimtadieniaiKeisti
- Vasario 22 d.:
- Heinrichas Rudolfas Hercas, įžymus vokiečių fizikas (m. 1894 m.).
- Robert Baden-Powell, britų armijos karininkas, skautų organizacijos įkūrėjas (m. 1941 m.).
- Kovo 7 d. – Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1940 m.).
- Balandžio 23 d. – Rudžeras Leonkavalis, italų kompozitorius, libretų kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų (m. 1919 m.).
- Gegužės 13 d. – Ronald Ross, 1902 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1932 m.).
- Gegužės 31 d. – Pijus XI, 259-asis Romos katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1922 m. vasario 6 d (m. 1939 m.).
- Birželio 2 d. – Karl Adolph Gjellerup, danų rašytojas. 1917 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už „Seit ich sie zuerst sah“ („Nuo to laiko, kai aš ją pirmąkart pamačiau“), kurią jis turėjo dalintis su Henriku Pontopidanu. Jam tais pačiais metais buvo skirta premija už „Velnias bandoje“ (m. 1919 m.).
- Birželio 3 d. – Žakas de Morganas, prancūzų archeologas, egiptologas, geologas, etnologas (m. 1924 m.).
- Birželio 6 d. – Aleksandras Liapunovas, rusų matematikas ir mechanikas. Peterburgo mokslų akademijos narys (m. 1918 m.).
- Liepos 5 d. – Klara Cetkin, Vokietijos politikė, kovotoja už moterų teises, viena iš Vokietijos komunistų partijos įkūrėjų, tarptautinio komunistinio judėjimo veikėja. Manoma, kad ji pasiūlė švęsti Tarptautinę moters dieną (1911 m. kovo 8 d.) (m. 1933 m.).
- Liepos 24 d. – Henrik Pontoppidan, danų romanistas, novelistas. 1917 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1943 m.).
- Rugsėjo 17 d. – Konstantinas Ciolkovskis, Rusijos mokslininkas, kosmonautikos pradininkas (m. 1935 m.).
- Lapkričio 26 d. – Ferdinandas de Sosiūras, šveicarų lingvistas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius. Ferdinandas de Sosiūras laikomas struktūralistinės lingvistikos tėvu. Jis – vienas žymiausių semiotikos kūrėjų. Ferdinand de Saussure kalbos teorijos pamatu susidarė tokios klasikinio struktūralizmo srovės, kaip Prahos funkcionalinė lingvistika ir Kopenhagos glosemantika (m. 1913 m.).
- Lapkričio 27 d. – Charles Scott Sherrington, 1932 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1952 m.).
- Gruodžio 3 d. – Džozefas Konradas, lenkų romanistas (m. 1924 m.).
MirtysKeisti
- Vasario 15 d. – Michailas Ivanovičius Glinka, rusų kompozitorius, laikomas klasikinės rusų muzikos tėvu (g. 1804 m.).
- Gegužės 23 d. – Augustin Louis Cauchy, prancūzų matematikas, vienas matematinės analizės pradininkų, taip pat suformulavęs kelias svarbias kompleksinės analizės teoremas (g. 1789 m.).
- Liepos 15 d. – Karlas Černis, austrų pianistas, kompozitorius, fortepijono mokytojas. Geriausiai žinomi jo parašyti etiudai (g. 1791 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Augustas Komtas, prancūzų sociologas[3] (g. 1798 m.).
- Gruodžio 17 d. – Frensis Bofortas, Airijos keliautojas, geografas (g. 1774 m.).
NuorodosKeisti
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
- ↑ 2,0 2,1 2,2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Augustas Komtas.