Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algimantas Žižiūnas
Gimė: 1940 m. sausio 10 d. (79 metai)
Kaune
Tautybė: lietuvis
Tėvas: Kazimieras Žižiūnas
Motina: Ona Rozenbergaitė-Žižiūnienė
Sutuoktinis(-ė): Pranciška Regina Liubertaitė–Žižiūnienė
Veikla: fotografija, fotožurnalistika, knygų leidyba, knygų iliustravimas, labdara, darbas su vaikais, poezijos pavasarėlių organizavimas, darbas su invalidais, paskaitų skaitymas.
Sritis: fotografija, žurnalistika
Organizacijos: „Kolektyvinis darbas“ (Anykščiai), „Liaudies sargyboje“, „Kalba Vilnius“, „Komjaunimo tiesa“, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, „Dialogas“, Lietuvos kino centras
Pareigos: fotografas, fotožurnalistas, meninis redaktorius, literatūrinis darbuotojas
Alma mater: Vilniaus universitetas
Žinomas už: fotoparodas ir įvairius konkursus Lietuvoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, JAV, Ispanijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Turkmėnijoje, Azerbaidžane.
Žymūs apdovanojimai:

du aukso medaliai sąjunginėse parodose ir vienas sidabro tarptautinėje fotoparodoje „Žena-88“ („Moteris-88“) ir daugiau kaip 50[reikalingas šaltinis] kitų apdovanojimų

Algimantas Žižiūnas (g. 1940 m. sausio 10 d. Kaune) – fotomenininkas, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, knygų autorius ir iliustratorius, visuomenininkas.

Turinys

BiografijaKeisti

Gimė Kaune Onos Rozenbergaitės-Žižiūnienės ir Kazimiero Žižiūno šeimoje. Abu tėvai yra kilę iš Anciškio Kėdainių rajone. Rozenbergų šeimos namas dar tebestovi šiame miestelyje prieš bažnyčią. Algimantas Žižiūnas baigė Anciškio pradinės mokyklos I klasę ir šiame ramiame kampelyje praėjo jo vaikystės vasaros pas močiutę Kotryną Rozenbergienę ir dėdę Antaną Rozenbergą.

Tėvas Kazimieras Žižiūnas žuvo 1941 m. birželio sukilimo metu, palaidotas bendrame kape buvusiose senosiose miesto kapinėse Kauno centre. Motina Ona Rozenbergaitė-Žižiūnienė liko viena su dviem mažamečiais vaikais Genovaite ir Algimantu.

19511959 m. mokėsi Kauno 14-ojoje vidurinėje mokykloje, kur baigė 8 klases.

19561957 m. dalyvavo Kauno Vėlinių įvykiuose, buvo keletą dienų įkalintas, tardomas. Jam išėjus į laisvę, KGB „priežiūros“ šleifas lydėjo jį visą sovietmetį.

19591960 m. dirbo Radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institute pagalbiniu darbininku, kartu 1959–1960 m. vakarais mokėsi Kauno 8-ojoje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje.

1963 m. baigęs Kauno maisto pramonės technikumą, pagal paskyrimą dvejus metus dirbo Anykščių vyno gamykloje.

Vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse, technikume pradėjo fotografuoti.

19631970 m. gyveno Anykščiuose, čia pradėjo žurnalisto ir fotomenininko kūrybinį kelią. 19631965 m. jis buvo Anykščių vyno gamyklos pilstymo cecho meistras, 19651969 m. dirbo Anykščių rajono laikraščio „Kolektyvinis darbas“ fotokorespondentu, literatūriniu darbuotoju.

Dirbdamas Anykščiuose, šalia tiesioginių pareigų, užsiėmė kūryba: fotografavo, rašė į laikraščius ir žurnalus, dalyvaudavo respublikinėse ir tarptautinėse fotoparodose, suorganizavo pirmąją Anykščių rajono fotomėgėjų darbų parodą.

19651973 m. neakivaizdžiai studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, įgijo žurnalisto išsilavinimą[1]

19691970 m. dirbo savaitraščio „Liaudies sargyboje“ literatūriniu darbuotoju.

1970 m. persikėlė gyventi į Vilnių ir iki šiol gyvena sostinėje. Dirbo savaitraštyje „Kalba Vilnius“, „Dialogas“, dienraštyje „Komjaunimo tiesa“, žurnale „Mokykla“. Iki 2007 m. aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje, taip pat kaip fotomeno kūrėjas.

Bendradarbiavo su žurnalais „Jaunimo gretos“, „Švyturys“, „Nemunas“, „Girios“, su laikraščiais „Tiesa“, „Žalioji Lietuva“, „Literatūra ir menas“, „XXI amžius“, „Lietuvos aidas“ ir daugelį kt., taip pat su JAV lietuvių laikraščiu „Draugas“.

1986 m. suvaidino fotografą A. Grikevičiaus politiniame detektyve „Vilkolakio pėdsakai“.

1988–2016 m. surengė daugiausia parodų iš ciklų „Veidai ir mintys“; „Anciškis – Lietuvos vidurys“; „Mano vizijų moterys“.

2005 m. kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas.

2009–-2015 m. padovanojo Lietuvos valstybei savo viso gyvenimo darbą – asmeninį fotografijų ir negatyvų archyvą, kuris yra apie 2 mln. Lt materialiosios vertės ir kuris sudaro apie 1 mln. negatyvų ir didelės vertės dokumentinių ir meninių nuotraukų, tarp kurių ir 1500 vnt. kolekcija „Veidai ir mintys“ (su dar vidutiniškai kiekvieno portretuojamojo 5 nuotraukų variantais), kuri buvo kurta daugiau kaip 30 metų (saugoma Valstybės archyvo Fotodokumentų skyriuje).

Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys.

Sesuo Genė Žižiūnaitė–Laurušonienė–Rožukienė (1933–2015).

Vedęs, žmona Pranciška Regina Liubertaitė–Žižiūnienė (g. 1950 m.), literatė poetė ir prozininkė, redaktorė.

ĮvertinimasKeisti

Fotomenininkas yra laimėjęs du aukso medalius sąjunginėse parodose ir vieną sidabro tarptautinėje fotoparodoje „Žena-88“ („Moteris-88“) Čekoslovakijoje bei turi per 50 kitų apdovanojimų.

2000 m. gegužės 4 d. pripažintas antrosios turizmo ir kelionių fotografijų iš viso pasaulio parodos W.W.T.PH.’99 nugalėtoju ir jam suteiktas parodos majoro vardas.

2005 m. lapkričio 11 d. kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas.

2006 m. spalio 23 d. Vengrų ambasados Lietuvoje kartu su kitais 10 Vėlinių įvykių dalyvių buvo apdovanotas Padėkos raštu už dalyvavimą 1956 m. revoliucijoje ir laisvės kovose Vengrijos sukilimo 50-ųjų metinių proga, kadangi buvo 1956 m. Kauno Vėlinių įvykių dalyvis.

2014 m. suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas.

2015 m. apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos I-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.

2015 m. įteiktas LR kultūros ministerijos padėkos raštas už ilgametį kūrybinį kelią ir profesijos puoselėjimą, nuotraukose įamžintą kultūros istoriją, indėlį į Lietuvos footografiją.

Svarbiausios darbų temosKeisti

  • „Anykščiai ir anykštėnai“ (1963–2007)
  • „Žurnalistai“ (1965–2007)
  • „Lietuvos gamta“ (1958–2007)
  • „Akimirkos“ (1965–2007)
  • „O, muzika!“ (1969–2007)
  • „Rankos“ (1970–2007)
  • „Anciškis – Lietuvos vidurys“ (1970–2007)
  • „Kolos pusiasalyje“ (1974)
  • „Veidai ir mintys“ (1977–2007)
  • „Mano vizijų moterys“ (1977–2007)
  • „Prie jūrų marių“ (1978)
  • „Ten, kur Uralas, Sibiras“ (1972–1987)
  • „Turkmėnija“ (1989–1995)
  • „Rašytojai“ (1970–2007)
  • „Dailininkai“ (1970–2007)
  • „Muzikai“ (1970–2007)
  • „Mokslininkai“ (1970–2007)
  • „Teatralai“ (1970–2007)
  • „Visuomenės veikėjai“ (1970–2007)

Fotografas yra surengęs per trisdešimt ciklo „Veidai ir mintys“ fotoparodų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Tai Lietuvos žinomų žmonių ir svečių portretai. Fotografo prašomi, portretuojamieji šalia portreto užrašydavo credo apie savo profesiją, kūrybą, gyvenimą. Intensyviai dirbdamas, autorius sukaupė per 1500 fotolakštų. Ši kolekcija yra įrašyta į agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų knygą, išleistą 2003 m. Viena žymiausių jo darbų temų – „Senovinės kupiškėnų vestuvės“.

Personalinės parodosKeisti

  • Kultūros namai, Mončegorskas, Rusija, 1974
  • Žurnalistų sąjunga, Sverdlovskas, Rusija, 1980
  • Universitetas, Vilnius, 1982
  • Lietuvos televizija, Vilnius, 1983
  • Respublikinė biblioteka, Vilnius, 1983
  • Centrinė biblioteka, Šilutė, 1983
  • Kultūros namai, Krasnojarskas, Rusija, 1983
  • Respublikinė biblioteka, Vilnius, 1984
  • Kultūros rūmai, Anykščiai, 1985
  • Lietuvos televizija, Vilnius, 1986
  • kino teatras Kosmosas, Sverdlovskas, Rusija, 1986
  • kino teatras Kosmosas, Sverdlovskas, Rusija, 1987
  • Respublikinis kino centras, Vilnius, 1987
  • Švietimo ir mokslo namai, Ašchabadas, Turkmėnija, 1989
  • „Lietuvos rašytojai“, Pedagoginis institutas, Vilnius, 1990
  • Kultūros centras, Sumai, Ukraina, 1991
  • „Anciškis – Lietuvos vidurys“, Vilniaus mokytojų namai, 1999
  • „Anciškis – Lietuvos vidurys“, Kraštotyros muziejus, Panevėžys, 2000
  • „Veidai ir mintys“, Meno darbuotojų rūmai, Vilnius, 1987
  • „Veidai ir mintys“, Meno darbuotojų rūmai, Vilnius, 1988
  • „Veidai ir mintys“, Fotografijos galerija, Vilnius, 1990
  • „Veidai ir mintys“, teatras „Vaidila“, Vilnius, 1995
  • „Veidai ir mintys“, Rotušė, Vilnius, 1998
  • „Veidai ir mintys“, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kaunas, 1999
  • „Veidai ir mintys“, Vilniaus fotografijos galerija, Vilnius, 2000
  • „Veidai ir mintys“, fotografijos galerija „Prospektas“, Vilnius, 2001
  • „Veidai ir mintys“, G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Panevėžys, 2002
  • „Veidai ir mintys“, Biržų krašto „Sėlos“ muziejus, Biržai, 2003
  • „Veidai ir mintys“, J. Paukštelio viešoji biblioteka ir Švietimo skyrius, Pakruojis, 2003
  • „Veidai ir mintys“, fotografijos galerija „Prospektas“, Vilnius, 2005
  • „Veidai ir mintys“, fotografijos galerija „Prospektas“, Vilnius, 2015
  • „Veidai ir mintys“, Kėdainių M. Daukšos viešoji biblioteka, Kėdainiai, 2015
  • „Veidai ir mintys“, Pasaulio anykštėnų kultūros centras, Anykščiai, 2016
  • „Veidai ir mintys“, V. Krėvės memorialinis muziejus, Vilnius, 2016
  • „Veidai ir mintys“, Panevėžio kraštotyros muziejus, Vilnius, 2016
  • „Veidai ir mintys“, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, 2016
  • „Mano vizijų moterys“, M. ir J. Šlapelių namų muziejaus galerija, Vilnius, 2016
  • „Mano vizijų moterys“, V. Krėvės memorialinis muziejus, Vilnius, 2016
  • „Mano vizijų moterys“, Pasaulio anykštėnų kultūros centras (Anykščių koplyčia), Anykščiai, 2016
  • „Mano vizijų moterys“, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Vilnius, 2016
  • „Mano vizijų moterys“, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, 2017
  • „Mano vizijų moterys“, Kėdainių m. savivaldybės M. Daukšos viešoji biblioteka, 2018
  • „Mano vizijų moterys“, Kėdainių m. savivaldybės M. Daukšos viešosios bibliotekos Šėtos filialas, 2018

Grupinės parodosKeisti

  • „Darbas – žmogaus sparnai“, Maskva, Rusija, 1984
  • Mokslininkų namai, Maskva, Rusija, 1989
  • „Sąjūdis“, Miesto salė, Vespremas, Vengrija, 1989
  • „Sąjūdis“, Parodų galerija, Berlynas, Vokietija, 1990
  • „Sąjūdis“, Alex galerija, Vašingtonas, JAV, 1990
  • „Sąjūdis“, Det Norske Teateret, Deichmanske Bibliotek, Oslas, Norvegija, 1991
  • „Sausio įvykiai Lietuvoje“: Klub kultury filmowej, Zeliona Gura, Lenkija, 1991
  • „Sausio įvykiai Lietuvoje“: Miesto parodų salė, Bratislava, Slovakija, 1991
  • „Sausio įvykiai Lietuvoje“: Pasaulio taikos kongresas, Roma, Italija, 1991
  • „Sausio įvykiai Lietuvoje“: Politinių kalinių rūmai, Budapeštas, Vengrija, 1991
  • „Sausio įvykiai Lietuvoje“: Kultur–buset salė, Stokholmas, Švedija, 1991
  • „Sausio įvykiai Lietuvoje“: Universitetas, Tiūbungenas, Vokietija, 1991
  • „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“, Vilnius (Lietuvos Respublikos Seimas), 2013
  • „ Laisvės gynimas 1990–91“ (Defending Freedom 1990-91), M. Riomerio universitetas, 2014
  • „Post scriptum“: „Prospekto“ galerija, Vilnius, 2015
  • „Laisvės gynimo naktis“: „Prospekto“ galerija, Vilnius, 2016
  • Paroda Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatės Rūtos Gajauskaitės 70-osioms gimimo metinėms paminėti, Seimo rūmai, Vilnius, 2016

Fotografijos kolekcijoseKeisti

  • Bibliografija. Lietuvos fotografija (Vilnius, 1971, 1974, 1978, 1981, 1986, 1987)
  • Fotografen aus der UdSSR (Baden Badenas, 1982)
  • Fotojarbuch International (Leipcigas 1982)
  • Fotografijos muziejus (Šiauliai, 2013)
  • Fotogrfija v strukture massovoj kommunikacii (Vilnius, 1986)
  • International Center of Photography. Encyclopedia of Photography (Niujorkas, 1984)
  • Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
  • Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (Vilnius, 1997, 1998, 1999, 2001, 2002, 2003 ir t. t.)
  • Lietuvos fotomenininkų sąjunga (Vilnius, 2008)
  • Lietuva laisva (Vilnius, 2000)
  • Lietuvos laisvės sąjūdis (Vilnius, 1998)
  • Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus, (Vilnius, 2013)
  • Lietuva. Praeitis, kultūra, dabartis (Vilnius, 1999)
  • Lietuvos valstybės archyvo Fotodokumentų skyrius (apie 1 mln. vnt. fotografijų ir negatyvų: Vilnius, 2009–2015)
  • Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilnius
  • Ōīņī Photo (Maskva, 1974)

Kita veiklaKeisti

Fotomenininkas kūrė ir grožinę literatūrą: rašė eiles, apsakymus, fotonoveles (yra šio žanro pradininkas). Vaikams yra parašęs nemažai kūrinių, iš kurių vienas – poema „Eketės paslaptys“, iliustruota dailininkės Serenos Pečiūnaitytės, 2005 m. išėjo atskira knygele. Savo kūrinius skelbė vaikų žurnale „Bitutė“ ir laikraštėlyje „Kregždutė“. Kaip kūrybos vaikams autorius buvo priimtas į Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungą.

Daugelis Lietuvos istorinių, literatūrinių ar kitokių dokumentinių bei enciklopedinių leidinių yra iliustruoti ir Algimanto Žižiūno nuotraukomis. Jo fotografuotų rašytojų portretai panaudojami leidžiant lietuvių autorių knygas Lietuvoje bei išverstas į kitas užsienio kalbas įvairiose šalyse.

Algimantas Žižiūnas aktyviai bendradarbiavo su Invalidų draugijos kultūrinių renginių aktyvu: padėdavo parengti draugijos rengiamas neįgaliųjų fotomeno parodas, jas komentavo ir vertino, padėjo nustatyti nugalėtojus bei skaitė paskaitas neįgaliųjų seminaruose.

Beveik dešimtmetį bendravo su Anciškio (Kėdainių r.), iš kurio yra kilę jo tėvai ir seneliai, pradinės mokyklos moksleiviais. Paskelbęs metų temą, rengdavo jiems piešimo konkursus, kurių rezultatus skelbė per Porciunkulės atlaidus apdovanodamas vaikus piešimo reikmenimis, vertingomis knygomis, albumais ir paties įrėmintomis savo darytomis meninėmis Anciškio nuotraukomis. Anciškio vaikams fotomenininkas rengė mažas vietovės tyrinėjimo ir senienų rinkimo ekspedicijas, mokė pažinti gimtąsias vietas, žinoti jų istoriją, gamtą ir visa tai saugoti bei vertinti. Taip pat kartu su Ramygalos ir Vadoklių vidurinėmis mokyklomis Anciškyje rengdavo literatūrinius poezijos pavasarėlius, į kuriuos pasikviesdavo ir Lietuvos rašytojus. Šiame renginyje yra dalyvavę rašytojai Marcelijus Martinaitis, Danielius Mušinskas, Albertas Laurinčiukas. Taip pat ilgą laiką rėmė šio bažnytkaimio gyventojus surinkta labdara.

LiteratūraKeisti

  • Kas yra kas Lietuvoje (Kaunas, 2006; 2007, 2008)
  • Lietuvos rekordų knyga (V. Navaitis. Vilnius, 2003)
  • Senjorai, 2009
  • Žurnalistikos enciklopedija (Vilnius, 1997)
  • „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“, 2015
  • P. R. Liubertaitė. Apvogtas ir nuniokotas fotomenininko archyvas // Literatūra ir menas. – 2009 m., Nr. 3 (3220).
  • P. R. Liubertaitė. Menininko problema: buvo, bet tarsi nebėra arba amžinas disidentas // Voruta. – 2010 m. vas. 20, nr. 4 (694), p. 14.
  • G. Milkevičiūtė. Fotometraštininkas gyvas meile ir viltimi // Respublika – 2010 m. vasario mėn. 27 d.
  • P. R. Liubertaitė. Neįgali valstybė „atsidėkoja“ už dovanotą asmeninį fotografijų archyvą // Lietuvos aidas – 2012 m. lapkritis – gruodis.
  • L. Veličkaitė. Garbingas apdovanojimas jubiliejaus proga // Lietuvos aidas – 2015 m. sausio 27 d.
  • P. R. Liubertaitė. Fotografas yra ta trečioji akis // Voruta – 2015 m. balandžio 29 d.
  • R. Pakalkienė. Paroda „Mano vizijų moterys“ – kaip baigiamasis akordas // „Lietuvos žinios“ – 2016 m. sausio 7 d.
  • J. K. Ogulevičiūtė. Kūrėjai Žižiūnai: su poezija visą laiką ir gyvenome // http://www.alfa.lt/ – 2016 m. sausio 10 d.
  • L. Veličkaitė. Poetinių portretų paroda „Mano vizijų moterys“ // Lietuvos aidas – 2016 m. sausio 12 d.
  • A. Žižiūno nuotrauka J. Meko prisiminimų knygoje anglų kalba: http://lithub.com/chance-encounters-and-intimate-exchanges-with-literary-icons/

ŠaltiniaiKeisti

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 585-586 psl.