Polockas

Polockas blrs. Полацк, rus. Полоцк

Polockas Dauguvos (Dvinos) pakrantėje

Polockas 55°29′0″ š. pl. 28°48′0″ r. ilg. / 55.48333°š. pl. 28.80000°r. ilg. / 55.48333; 28.80000 (Polockas)Koordinatės: 55°29′0″ š. pl. 28°48′0″ r. ilg. / 55.48333°š. pl. 28.80000°r. ilg. / 55.48333; 28.80000 (Polockas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Polocko rajonas

Įkūrimo data	1097 m.

Gyventojų (2022)	79 896

Vikiteka	Polockas

Pòlockas ^[1] (blrs. Полацк, rus. Полоцк) – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į ją įteka Polota (nulėmusi miesto vardą). Rajono centras. Kartu su Novopolocku sudaro didelį geležinkelio mazgą ir pramonės centrą, čia išvystyta naftos apdirbimo, stiklo, medienos, maisto pramonė. Yra pedagoginis institutas.

Polocko šv. Sofijos katedra

IstorijaKeisti

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Polocko kunigaikštystė.

Pirmą kartą paminėtas 862 m. 1498 m. Polockui suteiktos miesto – Magdeburgo teisės. Nuo 1507 m. iki 1772 m. Polockas buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijos sostinė. 1518 m. maskvėnų kariuomenė nesėkmingai bandė užimti miestą. Tai 1563 m. Livonijos karo metu pavyko padaryti Rusijos carui Ivanui IV. 1564 m. LDK kariuomenė nesėkmingai bandė grąžinti miestą. 1579 m. miestas grąžintas Lietuvos didžiajai kunigaikštystei.

Po pirmojo ATR padalijimo Polockas atiteko Rusijos imperijai. 1812 m. netoli miesto vyko mūšiai tarp prancūzų ir rusų. 1866 m. per Polocką nutiestas Rygos–Oriolo geležinkelis. XIX a. miestas buvo Vitebsko gubernijos Polocko apskrities centras.^[2] 1924 m. Polockas atiteko Balarusijos TSR. II pasaulinio karo metu Polocką okupavo nacistinė Vokietija, mieste veikė getas.

Sovietmečiu išvystyta chemijos, maisto, baldų pramonė.^[3]