Automobilių sportas

Autosportas – visos sporto šakos susijusios su automobiliais. Dažniausiai varžomasi laiko, trasos įveikimo meistriškumo požiūriu. Autosportas yra viena labiausiai per televiziją stebimų sporto šakų visame pasaulyje.

Istorija redaguoti

Lenktyniavimo pradžia redaguoti

 
1894 m. Paryžius-Ruanas lenktynių dalyvis G. Lemaitre su Peugeot 3hp

Lenktyniavimas automobiliais prasidėjo nuo to laiko, kai buvo sukurti benzinu varomi automobiliai. Pačios pirmosios lenktynės buvo surengtos 1887 m. balandžio 28 d. Prancūzijoje. Trasa driekėsi 2 km, o jas laimėjo Georges Bouton. Tiesa, jis buvo vienintelis lenktynių dalyvis, tad tikrosiomis automobilių lenktynėmis jas sunku pavadinti.

1894 m. liepos 22 d. taip pat Prancūzijoje įvyko tikrosios pirmos lenktynės iš Paryžiaus į Ruaną. Jas surengė Prancūzijos automobilių žurnalas Le Petit Journal.

1895 m. buvo surengtos lenktynės Paryžius-Bordo-Paryžius. Tai tapo pirmosiomis lenktynėmis, kuomet visi dalyviai startavo vienu metu. Jas laimėjo prancūzas inžinierius Émile Levassor, 1178 km trasą įveikęs per 48 val. ir 47 min. Artimiausią varžovą jis aplenkė apie 6 valandas.

Pirmosios reguliarios lenktynės įvyko 1897 m. kovą, kai buvo surengta lenktynių savaitė Nicoje.

1900 m. Paryžiuje startavo pirmosios tarptautinės automobilių lenktynės - Gordono Benetto taurė.

1901 m. Po mieste buvo sukurtos Grand Prix lenktynės, kurios tapo dabartinės Formulės 1 pradžia.

Pirmosios lenktynės JAV įvyko 1895 m. Čikagoje. 87,48 km ilgio miesto trasą pirmas įveikė amerikietis Charles Duryea. Per 10 val. ir 23 min. jis aplenkė tris benzinu ir du elektra varomus automobilius.

Lenktynės iš miesto į miestą redaguoti

Europoje automobilių sporto lyderiu buvo Prancūzija ir ši šalis pirmą kartą surengė lenktynes iš vieno miesto į kitą. Dažniausiai trasa driekėsi iš Paryžiaus į kitą miestą ir grįžtant atgal.

Šios lenktynės baigėsi 1903 m., kai Paryžiaus-Madrido lenktynėse žuvo vienas Renault įkūrėjų Marcel Renault. Devynios žūtis šiose lenktynėse privertė Prancūzijos vyriausybę sustabdyti Bordo lenktynes ir uždrausti bet kokias automobilių lenktynes, vykstančias ne trasoje.

1910-1950 redaguoti

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje autosporto lenktynės tapo pigesnėmis, kai tokios kompanijos, kaip Delage, Auto Union, Mercedes-Benz, Delahaye ir Bugatti sukūrė automobilius, kuriuos varė varikliai iki 612 AG. 1928-1930 ir 1934-1936 m. laikotarpiuose automobilių svoriai buvo ribojami iki 750 kg. Tuo metu automobilių gamyboje plačiai buvo pradėtas naudoti aliuminis.

Autosporto rūšys redaguoti

Vienviečių automobilių lenktynės redaguoti

 
Viena iš populiariausių pasaulyje automobilių sporto rūšių - Formulė 1

Vienviečių (atvirų) automobilių lenktynėse naudojami automobiliai yra atviri, dažnai naudojami specialūs priekiniai bei galiniai sparnai, kurie padeda mažinti vėjo pasipriešinimą ir padidinantys automobilio sukibimą su trasa. Europoje ir Azijoje tokios lenktynės dažniausiai vadinamo Formulėmis, pridedant skaičių, kuris nurodo hierarchiją. Šiaurės Amerikoje toks pavadinimas kaip Formulė nėra naudojamas (išskyrus Formulę 1). Šios rūšies lenktynės dažniausiai skirstomos į tarptautines (kaip jau minėta Formulė 1), regionines (kaip Formulė 3) ir vietinės (kaip Vokietijos Formulės 3 čempionatas).

Populiariausios pasaulyje tokios rūšies lenktynės yra Formulė 1. Šiaurės Amerikoje populiariausias IndyCar čempionatas.

Taip pat savo populiarumo siekia neseniai sukurtos naujos vienvienčių atvirų automobilių lenktynės, tokios kaip A1 Grand Prix (kuriose komandos atstovauja šalims), Superleague Formula (kurioje savo komandas turi pasaulio futbolo klubai).

Standartinių automobilių lenktynės redaguoti

Standartinių automobilių lenktynės (angl. Touring car racing) yra automobilių lenktynės, kuriose lenktyniaujama stipriai patobulintais įprastais kelių automobiliais. Šios lenktynės labai populiarios Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje ir Australijoje.

Įprastų automobilių lenktynės redaguoti

Šios lenktynės (angl. Production car racing) yra labai panašios į standartinių automobilių lenktynes, tik jose yra supaprastintos taisyklės ir sumažintos įvairios išlaidos.

Vieno gamintojo lenktynės redaguoti

Vieno gamintojo lenktynės (angl. One-make racing) yra vieno automobilių gamintojo rengiamos lenktynės. Jose naudojami vieno gamintojo ar net vieno modelio automobiliai. Tokie čempionatai vyksta visame pasaulyje, o juos rengia tokie gamintojai kaip Porsche, SEAT ar BMW.

Gamyklinių automobilių lenktynės redaguoti

Gamyklinių automobilių lenktynės (angl. Stock car racing) yra labiausiai paplitusi automobilių sporto rūšis JAV. Dažniausiai šios lenktynės vyksta ovaliose trasose, o naudojami automobiliai yra gamykliniai, tačiau su tam tikrai patobulinimais. Pagrindinė šių lenktynių organizatore JAV yra NASCAR.

Ralis redaguoti

Ralio lenktynėse lenktyniaujama gamykliniais automobiliais, kurie yra specialiai pritaikyti šiam čempionatui. Dažniausiai lenktynės vyksta ne specialiose trasose, o važiuojama iš vieno taško į kitą, sujungiant kiekvieno ruožo įveikimo laiką.

Aukščiausias ralio čempionatas yra Pasaulio ralio čempionatas (WRC). Tačiau be jo vyksta ir kitų ralio čempionatų tiek regiono, tiek šalių lygyje.

Taip pat į šią kategoriją (dar geriau apibūdinamas ralio reidu) priskiriamas ir Dakaro ralis.

Drago lenktynės redaguoti

Drago lenktynėse siekiama kuo greičiau įveikti tiesią trasą. Dažniausiai trasos ilgis sudaro 1/4 mylios (400 m) arba 1/8 mylios (200 m). Naudojami automobiliai gali būti įprasti gamykliniai automobiliai arba specialiai pagaminti drago lenktynėms. Šiose lenktynėse vienu metu varžosi du automobiliai, iš kurių laimėjęs pereina į kitą etapą.

Ilgo nuotolio automobilių lenktynės redaguoti

Sportinių automobilių lenktynėse varžomasi specialiais sportiniais automobiliais, sukurtais tik šios rūšies lenktynėms. Dažniausiai lenktynės rengiamos ilgoms distancijoms (mažiausiai 1000 km), o automobilius vairuoja komandos, sudarytos iš dviejų ar trijų lenktynininkų, kurie keičiasi kas kelias valandas. Vienose lenktynėse gali dalyvauti skirtingų klasių automobiliai, tad ir galutinėje lenktynių įskaitoje būna skirtingų klasių nugalėtojai. Vienos žymiausių pasaulyje tokio tipo lenktynių yra 24 val. Le Mano lenktynės. Šiose lenktynėse skiriamos keturios skirtingos klasės - GT1, GT2 bei dvi stipriausios - LMP1 ir LMP2.

Kitos automobilių lenktynių rūšys redaguoti

Vėliavų naudojimas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Lenktynių vėliavos.

Daugumoje automobilių sporto lenktynių trasos teisėjai naudoja vėliavas lenktynininkų perspėjimui apie susidariusias sąlygas, pakitimus ar įvairių pranešimų perdavimui.

Vėliava Rodoma starto vietoje Rodoma lenktynių metu
  Lenktynės pradėtos arba atnaujintos po sustabdymo. Pavojingo ruožo pabaiga.
  Pavojingas ruožas. Draudžiami bet kokie lenkimai. Pavojingas ruožas. Ten, kur rodoma, draudžiama lenkti.
  Slidi trasos danga dėl išsiliejusio kuro, tepalų ar kitų medžiagų. Slidi trasos danga dėl išsiliejusio kuro, tepalų ar kitų medžiagų.
  Automobilis su nurodytu numeriu privalo apsilankyti techninio aptarnavimo zonoje. Lenktynės yra sustabdomos, visi privalo sukti į techninio aptarnavimo zoną.
  Automobilis su pažymėtu numeriu privalo apsilankyti techninio aptarnavimo zonoje dėl gedimo.
  Automobilis su pažymėtu numeriu yra nubaustas už nesaugų važiavimą.
  Automobilis su pažymėtu numeriu yra baudžiamas.
  Automobilis privalo praleisti greičiau važiuojančius konkurentus. Automobilis privalo praleisti greičiau važiuojančius konkurentus.
  Lenktynės yra sustabdomos. Visi automobiliai privalo sustoti arba važiuoti į techninio aptarnavimo zoną.
  Priklausomai nuo lenktynių rūšies, arba iki lenktynių pabaigos liko vienas ratas, arba trasoje yra lėtai važiuojantis automobilis. Trasoje yra lėtai važiuojantis automobilis.
  Lenktynės baigėsi.

Nuorodos redaguoti