Galilėjus
| Galilėjus | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1564 m. vasario 15 d. Piza |
| Mirė | 1642 m. sausio 8 d. (77 metai) Florencija |
| Palaidotas (-a) | Šventojo Kryžiaus bazilika |
| Tautybė | Italas |
| Veikla | astronomas, matematikas, filosofas, fizikas |
| Organizacijos | Pizos universitetas Padujos universitetas |
| Alma mater | Pizos universitetas |
| Žinomas (-a) už | Kinematika Dinamika Teleskopas Heliocentrizmas |
 Vikiteka |
Galilėjus |
| Parašas | |
| |
Galilėjas Galilėjus (it. Galileo Galilei; 1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.[1]
Galilėjus prisidėjo prie teleskopo tobulinimo, astronominių atradimų, palaikė M. Koperniko idėjas.
BiografijaKeisti
Gimė 1564 m. vasario 15 d. Italijoje, Pizos mieste, čia mokėsi, įstojo į universitetą, tačiau nebaigė jo dėl finansinių sunkumų. Vėliau, būdamas 25 metų,[2] pradėjo dėstyti matematiką Pizos universitete, šiek tiek vėliau persikėlė į Paduvos universitetą, kur iki 1610 m. dėstė geometriją, mechaniką ir astronomiją. 1610 m. aprašė savo atradimus knygoje „Žvaigždžių pasiuntinys“, kuri tapo viena iš skaitomiausių knygų Italijoje ir kitose šalyse.[3] 1612 m. paskelbė darbą „Svarstymai apie kūnus, kurie yra vandenyje, ir apie tuos, kurie jame plaukia“.[4] 1632 m. išleistoje knygoje „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas – Ptolemajo ir Koperniko“ pasisakė už Koperniko heliocentrinę sistemą, tuo užsitraukdamas Katalikų bažnyčios nemalonę. Už scholastinės Aristotelio fizikos neigimą 1632 m. jam teko stoti prieš inkvizicijos teismą. Iš pradžių priverstas tylėti, vėliau, grasinamas kankinimais, atsisakė savo pažiūrų. Nuo 1633 m. gyveno kaime namų arešto sąlygomis prie Florencijos. 1637 m. apako. Palaidotas Florencijos Santa Croce bazilikoje. 1638 m. Olandijoje buvo išleistas jo veikalas „Pokalbiai ir matematiniai įrodinėjimai apie dvi naujas mokslo šakas“, kuris padėjo pamatus medžiagų mechanikos mokslui.[5]
IšradimaiKeisti
Galilėjui klaidingai priskiriama teleskopo išradėjo garbė, tačiau jis buvo vienas pirmųjų efektyviai panaudojusių teleskopą dangaus stebėjimui. Naudodamasis 1608 metais Nyderlanduose išrasto teleskopo brėžiniais jis pats susikonstravo aštuonis kartus didinantį teleskopą, o vėliau jį patobulino iki 20 kartų didinančio. Galilėjus 1610 m. atrado keturis didžiausius Jupiterio palydovus, Mėnulio kalnus, Veneros fazių kaitą, taip pat buvo vienas pirmųjų europiečių, stebėjusių Saulės dėmes (kinai dėmes stebėjo žymiai anksčiau). Pirmasis pasisakė prieš manierizmą. Idėjų semtis siūlė iš realaus gyvenimo.
Atrado švytuoklės švytavimo dėsnį ir sukonstravo hidrostatines svarstykles kietujų kūnų tankiui matuoti. 1589 m. tapęs matematikos profesoriumi, pasvirusiame Pizos bokšte tyrė laisvojo kritimo dėsnį. Jo konfliktas su Bažnyčia įkvėpė daugelį žymių rašytojų (pvz., Bertoldą Brechtą). Praėjus daugiau kaip trims amžiams po Galilėjaus mirties, popiežius Jonas Paulius II Katalikų bažnyčios vardu pripažino, kad su Galilėjumi buvo elgtasi neteisingai.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Romualdas Karazija. Galilei Galileo (Galileo Galilėjus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 358 psl.
- ↑ Michael Mark Woolfson. Time, Space, Stars and Man – The Story of the Big Bang. London: Imperial College Press, 2013, 148 p. ISBN 978-1-84816-933-3.
- ↑ KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 24 p. ISBN 5-430-03260-3.
- ↑ Algimantas Karpus. Mechanika: paskaitos. Vilnius: Enciklopedija, 2003, 23 p. ISBN 9986-433-29-0.
- ↑ „Medžiagų mechanikos istorijos apybraižos“. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-27. Nuoroda tikrinta 2014-11-27.