Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

 
Gamykla 1984 metų buklete

1962 m. netoli Jonavos miesto pradėta statyti Jonavos azotinių trąšų gamykla (Jonavos TSKP XXV suvažiavimo azotinių trąšų gamykla, vėliau – Gamybinis susivienijimas „Azotas“, G/S „Azotas“, Jonavos „Garbės ženklo“ ordino TSKP XXV suvažiavimo „Azoto“ gamybinis susivienijimas). Gamyklos vietą lėmė patogi geografinė padėtis (Lietuvos centrinė dalis, automagistralės ir geležinkelio linijos, jungiančios įmonę su didžiaisiais Lietuvos miestais bei Baltijos jūros uostu).

1965 m. vasario 9 d. pradėtas gaminti sintetinis amoniakas (1965 m. vasario 9 d. laikoma įmonės įkūrimo data, kartu ir didžiosios chemijos pradžia Jonavoje). Vėliau pradėtas gaminti metanolis (1968 m.), karbamidas (1971 m.), azoto rūgštis (1972 m.), amonio salietra, karbamido formaldehido dervos (KFD) ir polivinilacetato dispersija, PVAD (1973 m.).

1977 m. pagamino 258 000 t (perskaičiavus į azotą) azoto trašų ir 48 000 t (perskaičiavus į 100 % P2O5) fosforo trąšų, bendroji produkcija – 86,5 mln. rublių. Produkcija siunčiama į TSRS (Estijos TSR, Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, Rusijos TSR, Ukrainos TSR).[1]

Nuo 1989 m. Tarptautinės trąšų gamintojų asociacijos (IFA) narė, gautas IFA sertifikatas.

1994 m. „Azotas“ privatizuota, įsteigta AB „Achema“. 1995 m. pradėtas gaminti karbamido-amonio salietros tirpalas (KAS). Nuo 1995 m. Inžinerinės ekologijos asociacijos (IEA) narė, nuo 1997 m. – Europos trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) komiteto narė. 1998 m. įmonė sertifikuota pagal tarptautinį ISO 9002 kokybės standartą. 1999 m. pradėtas gaminti aliuminio sulfato tirpalas.[2]

2011 m. AB „Achema“ baigtas kurti kogeneracinių elektrinių tinklas – rudenį pradėta eksploatuoti kogeneracinio tipo 47 MW dujų jėgainė. Kartu su jau veikia 21 MW galios jėgainė.

VeiklaKeisti

Pagrindinė veikla – azoto trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, KF dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, deguonies, azoto, vandens emulsinių dažų, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prekyba.[3]

2005 m. apyvarta – 935,5 mln. Lt (~271 mln. eurų), pelnas – 40,4 mln. Lt (~11,7 mln. eurų).

2008 m. pagaminta ir realizuota apie 2,3 mln. tonų trąšų.

2009 m. I pusmetį gauta 527 mln. Lt konsoliduotų pajamų (50 % mažiau, nei 2008 m. I pusmetį, kai pajamos siekė virš 1 mlrd. Lt).[4] 2009 m. I ketvirtį patirtas 14,6 mln. Lt nuostolis (prielaidos – rinkos sąstingis, kritusios produkcijos kainos ir sumažėjusios gamybos apimtys). 2009 m. I ketvirtį bendras „Achemos“ produkcijos pardavimo kiekis sumažėjo 65 100 t (lyginant su 2008 m. I ketvirčio duomenimis).[5]

2011 m. AB „Achema“ metinė apyvarta buvo 2,18 mlrd. Lt, o grynasis pelnas siekė 96,3 mln. Lt.

 
AB „Achema“
 
„Achemos“ miestui dovanotų dviračių takų monumentinis akmuo

VadovybėKeisti

  • Generalinis direktorius – Ramūnas Miliauskas
  • Technikos direktorius – Juozas Tunaitis
  • Komercijos direktorius –
  • Gamybos direktorius – Vilius Stankevičius
  • Ekonomikos-finansų direktorius – Evaldas Venckus
  • Personalo ir bendrųjų reikalų direktorė – Inga Jakučinskienė[6]

Avarijos ir incidentaiKeisti

1974 m. vasario mėn. avarijaKeisti

1974-02-23 naktį gamyklos ceche įvyko II kategorija avarija (pagal "Goorgtechnadzor" klasifikaciją).[7]

1977 m. gruodžio mėn. avarijaKeisti

1977-12-07 d. 10.10 val. įvyko avarija. Nitrofoskos ceche avariniu būdu sustojo granuliatorius. Avarijos priežastis tyrė ir LTSR KGB.[8]

1978 m. gruodžio mėn. krano sugadinimasKeisti

1978 m. gruodžio 8 dieną buvo rastas sugadintas japonų gamybos savaeigis automobilinis kranas (vertė - 426.000 rublių), kurį saugoti buvo pavesta Tarpžinybinės apsaugos sargui. Iš krano kabinos, išdaužus du langus, buvo pavogti elektroniniai prietaisai, kita įranga, skirta krano valdymui (249,81 rublių vertės). Dėl pavogtų detalių kranas neveikė, atsarginių detalių gamykloje nebuvo. Dėl vagystės buvo iškelta baudžiamoji byla, suimtas vienas įtariamasis. LTSR KGB Jonavos skyrius apie įvykį centrinei vadovybei pateikė specialųjį pranešimą.[9]

1978 m. gegužės mėn. avarijaKeisti

1978 m. gegužės 13 d. įvyko avarija. Kaltininkais buvo pripažinti: Valstybinis azotinės pramonės institutas (GIAP), dėl azoto projektinės schemos netobulumo, ir G/S AZOTAS gamyklos cecho administracija, kuomet monoetanolaminas (tirpalas) pateko į alyvos baką (маслобак).[10]

1988 m. sprogimasKeisti

1988 m. liepos 8 d. ryte metanolio sandėlyje (saugykloje) įvyko didelis sprogimas, po kurio iškilo akinančios ugnies stulpas. Tuomet vinilacetato garai ir skystis išsiveržė pro apsauginį vožtuvą, susprogdino saugyklą ir užsidegė degūs skysčiai. Priežastis - dėl vinilacetato polimerizacijos padidėjo slėgis saugykloje. Vinilacetato buvo sukaupta daugiau negu buvo leidžiama, pažeisti jo saugaus sandėliavimo reikalavimai. G/S „Azotas“ patyrė per 40 000 rublių nuostolių. Nubausta 15 darbuotojų.[11]

1989 m. avarijaKeisti

1989 m. kovo 20 d. gamykloje įvyko avarija. Apie 11 val. sprogus izoterminei amoniako saugyklai, išsiliejo 7,5 tūkst. tonų amoniako, kuris per penkias minutes nuo pasklidimo užsidegė nuo atsitiktinio ugnies šaltinio. Degantis amoniakas pateko į nitrofoskos cechą, užsidegė sandėlis ir kiti statiniai. Amoniakui patekus į nitrofoskos sandėlį, susidarė nuodingi cheminiai junginiai. Nuodingų junginių debesys susikaupė virš Jonavos, vėjo nešami pajudėjo link Ukmergės, Širvintų ir Kėdainių. Apie vidurdienį oro pavojus buvo paskelbtas Vepriuose, miestelyje netikėtai nutrūko telefono ryšys. 13 val. amoniako kvapas jau buvo juntamas Ukmergėje, jo koncentracija ore 20 kartų viršijo didžiausią leistiną normaliomis sąlygomis. Apie 5 tūkst. Jonavos miesto ir rajono gyventojų buvo evakuota į Kauną. Avarijos padariniai likviduoti per tris paras. Žuvo 7 žmonės. Veprių evakuacija įvyko po trijų dienų, kuomet gaisras „Azote“ jau buvo užgesintas. Į gretimus laukus išvežti miestelio gyventojai grįžo po trijų valandų. Avarija padarė didelę ekonominę ir ekologinę žalą: nudvėsė daug kolūkio gyvulių, sunyko buvęs 40 ha kadagių draustinis.[12] Dėl įvyko buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau nepavykus rasti kaltininkų ji buvo nutraukta 1990 m. pradžioje. Konstatuota, kad avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų.[13]

1990 m. azoto rūgšties išsiliejimasKeisti

1990 m. spalio 17 d. vidurnaktį azoto rūgšties ceche iš saugyklos išsiliejo apie 50 tonų azoto rūgšties. Į atmosferą garavo ir pateko nuodingi azoto oksidai ir dioksidai. Vėliau, išaiškėjus nuo visuomenės nuslėptai avarijai, buvo bandoma pateisinti, jog tai buvo ne avarija, o tik technologinis brokas.

2003 m. KAN cecho darbininko žūtisKeisti

2003 m. spalio 15 dieną buvo mirtinai sužalotas Kalcio-amonio nitrato cecho 21-erių metų amžiaus darbininkas-mašinistas. Gatavos produkcijos atkrovimo mazge jis užlipo ant sukietėjusio (trąšų judėjimą sustabdžiusio gumulo) ir kojomis bandė jį išjudinti. Trąšoms staiga suirus, granulės subyrėjo, o darbininkas, nespėjęs pasitraukti į šoną, su jomis nučiuožė į kelių metrų gylio bunkerį. Darbininkas buvo ištrauktas po 40 minučių, tačiau netrukus mirė.[14] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl AB „Achemos“ kaltės. Bendrovė nesudarė saugių darbo sąlygų, tinkamai neįvykdė pareigos kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, nesudarė saugių darbo sąlygų, tinkamai neapmokė darbininko. Jis turėjo būti instruktuojamas darbo vietoje kas 6 mėnesius, tačiau nelaimingo atsitikimo darbe metu šis terminas buvo praleistas. Teismas darbininko tėvams priteisė 140 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.[15]

2014 m. tarša pavasarį ir vasarąKeisti

2014 m. gegužės 29 d. iš „Achemos“ azoto rūgšties gamybos padalinio nusidriekė oranžiniai dūmai (taip vadinama „lapės uodega“), tokia pati tarša vėl pasikartojo 2014 m. birželio pradžioje.[16]

2014 m. spalio mėn. avarijaKeisti

2014 m. spalio 13 d. ryte 8-tajame azoto rūgšties gamybos agregate trūko azoto rūgšties vamzdis, į aplinką išsiskyrė azoto oksidai. Agregatas buvo stabdomas avariniu būdu, azoto rūgštis išsiliejo ant betono. Agregatas sustabdytas, teršalai neutralizuoti vandens užtvaromis, tačiau azoto rūgštis apdegino vieną darbininką. Kai operatorius laistė vandeniu rūgštį, kad ją surinktų, ant jo drabužių užtiško rūgštis, pateko ant nugaros, dėl ko darbininkas buvo išvežtas į ligoninę.[17] Azoto oksidų debesį vėjas nupūtė tolyn nuo miesto, teršalų kiekio padidėjimas ore nebuvo nustatytas.[18]


LiteratūraKeisti

  • Žalioji Achemos šviesa (sud. Antanas Stanevičius). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9955-542-19-5

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti