Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Žeimiai
Žeimiai iš žeimių pusės.JPG
Žeimiai iš šiaurės
ŽeimiaiCOA.JPG

Žeimiai
Koordinatės 55°10′52″š. pl. 24°13′19″r. ilg. / 55.181°š. pl. 24.222°r. ilg. / 55.181; 24.222 (Žeimiai)Koordinatės: 55°10′52″š. pl. 24°13′19″r. ilg. / 55.181°š. pl. 24.222°r. ilg. / 55.181; 24.222 (Žeimiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Jonavos rajono savivaldybės vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija Žeimių seniūnija
Gyventojų skaičius 860 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka ŽeimiaiVikiteka

* lenk. Żejmy, rus. Жейме, rus. Жеймы[1][2]

Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Žeĩmiai
Kilmininkas: Žeĩmių
Naudininkas: Žeĩmiams
Galininkas: Žeimiùs
Įnagininkas: Žeĩmiais
Vietininkas: Žeĩmiuose

Žeimiai – miestelis Jonavos rajone, prie kelio  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta , netoli Lankesos upelio. Seniūnijos centras, yra Žeimių kaimiškoji ir miestelio seniūnaitijos (priklauso dalis miestelio ir gretimi kaimai).

Miestelyje stovi Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1906 m.) ir koplytėlė, yra Žeimių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-55066), sveikatos priežiūros centro filialas, vaikų darželis, Jonavos kultūros centro filialas, Jonavos rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro padalinys. Išlikę dvaro rūmai su parku. Veikia baldų gamybos bendrovės „Fpi Baltic“, „Impex House“.

Žeimiai Marija.jpg

Žeimių centre tarp bažnyčios ir seniūnijos pastato stovi koplytėlė žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (pastatyta 1997 m., autorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis). Į šiaurę nuo miestelio centro kairėje Kauno gatvės pusėje yra išlikusi, tačiau šiuo metu apleista, XVIII a. mūrinė Žeimių koplytėlė. Statinys 3 aukštų, stogai dengti čerpėmis. II aukšte yra šventojo skulptūra. Taip pat yra paminklas Vaclovui Michnevičiui (pastatytas 2007 m.), paminklinis akmuo ir skverelis K. Bogdanui (2012 m.).

GeografijaKeisti

Miestelio vakarinėje dalyje teka Lankesa. Žeimių liepos – gamtos paminklas. Į pietvakarius nuo miestelio įsikūrusi gel. stoties gyvenvietė. Miestelyje stūkso Žeimių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo kaimo prasideda Žeimių miškas.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Beinaičiai – 10 km ŠĖTA – 12 km
Mimaliai – 3 km
 
     
     
     
Liepiai – 5 km
JONAVA – 15 km Vaivadiškiai – 6 km

IstorijaKeisti

 
Žeimiai XVI a. Livonijos žemėlapyje (Seymy)

Manoma, kad XIII–XIV a. Žeimiai buvo valsčiaus centras. Pirmą kartą Žeimius 1319 m. mini kronikininkas Motiejus Strijkovskis. Jis aprašo Kryžiuočių mūšį su Ldk Gediminu. Šį mūšį taip pat aprašė istorikas Teodoras Narbutas. Patikimesnis vardo paminėjimas (Zeymen) 1363 m. istoriniuose šaltiniuose. Tais metais abiejų vokiečių ordinų magistrai organizavo žygį prieš lietuvius, kurio metu Žeimiai buvo smarkiai nuniokoti. Vėliau Žeimiai minimi 1365, 1379, 1384 m. 1387 m. Jogaila Žeimius užrašė Skirgailai.

Nuo XV a. pab. minimas Žeimių dvaras, nuo 1528 m. – miestelis.

 
Žeimių bažnyčia

Žeimiai – seniausias protestantizmo židinys. XVI a. čia veikė reformatų mokykla, XVII a. – knygų spaustuvė. Spaustuvininkas J. Morkevičius 1605 m. čia išleido Gilevskio knygą „Katekizmo išdėstymas“. 1613 m. Žeimiai degė. 1748 m. gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Žeimiai – vienas iš 1831 m. sukilimo centrų. Čia buvo įsikūręs generolas Antanas Gelgaudas. 1831 m. birželio 11 d. Žeimiuose išleistas skelbimas.

XIX a. 2 pusėje–1950 Žeimiai buvo valsčiaus centras. Tarpukariu veikė smulkaus kredito draugija, vartotojų bendrovė, 10 krautuvių, prieglauda. 1941 ir 1948 m. ištremta 17 Žeimių gyventojų. Pokariu apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai. LTSR laikais Žeimiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.[4]

2007 m. patvirtintas Žeimių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XIV a. Žeimių valsčiaus centras ?
XIX a. – 1919 m. ?
19191950 m. Kėdainių apskritis
19501962 m. Žeimių apylinkės centras Jonavos rajonas
19621965 m. Kauno rajonas
19651995 m. Jonavos rajonas
1995 Žeimių seniūnijos centras Jonavos rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmėKeisti

Pavadinimas tikriausiai yra asmenvardinės kilmės. Tokiu atveju, atsižvelgiant į kirčiavimą, miestelio pavadinimas būtų sietinas su pavarde Žeĩmis – būtent tokia daiktavardžio forma minima iki XX a. vidurio.

GyventojaiKeisti

 
Paminklas Vaclovui Michnevičiui
 
Miestelio gatvė
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[5]
247 458 524 460 614 715
1979 m.sur. 1983 m.[6] 1987 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
877 893 1 021 949 962 860
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

  • Vaclovas Michnevičius (1866–1947 m.), architektas, Žeimių mokyklos absolventas; pagal jo projektą pastatyta Žeimių bažnyčia (priešais ją yra jam pastatytas paminklas); palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje
  • Kosakovskiai, grafai, Žeimių dvaro valdytojai; šeimos mauzoliejus yra Žeimių bažnyčios šventoriuje
  • Edvardas Gružas (1949–2004), generalinis policijos komisaras, konsulas
  • Remigijus Osauskas (g. 1974 m.), politikas, Jonavos vicemeras (2011–2015 m.); Žeimių vidurinės mokyklos absolventas, Kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ steigėjas, Klubo pirmininko pavaduotojas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Жеймы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1А (2) : Гаагская конференция — Кочубей. С.-Петербургъ, 1905., 741 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Жеймы. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl. (rus.)
  3. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  4. Žeimiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
  5. Žeimiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 879 psl.
  6. ŽeimiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 480 psl.
  7. Žeimiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 642 psl.
  • Žeimiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 456 psl.

NuorodosKeisti