Žeimiai
{{#if:270px
Žeimiai iš šiaurės
Žeimiai
Žeimiai
55°10′52″š. pl. 24°13′34″r. ilg. / 55.181°š. pl. 24.226°r. ilg. / 55.181; 24.226 (Žeimiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Jonavos rajono savivaldybės vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija Žeimių seniūnija
Gyventojų (2021) 734
Vikiteka Žeimiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žeĩmiai
Kilmininkas: Žeĩmių
Naudininkas: Žeĩmiams
Galininkas: Žeimiùs
Įnagininkas: Žeĩmiais
Vietininkas: Žeĩmiuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Żejmy, rus. Жейме, rus. Жеймы[2][3]

Žeimiai – miestelis Jonavos rajono savivaldybėje, prie kelio  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta , netoli Lankesos upelio. Seniūnijos centras, yra Žeimių kaimiškoji ir miestelio seniūnaitijos (priklauso dalis miestelio ir gretimi kaimai). Stovi Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1906 m.) ir koplytėlė, yra Žeimių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-55066), sveikatos priežiūros centro filialas, vaikų darželis, Jonavos kultūros centro filialas, Jonavos rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro padalinys. Išlikę Žeimių dvaro rūmai su parku. Veikia baldų gamybos bendrovės „Fpi Baltic“, „Impex House“.

Žeimių centre tarp bažnyčios ir seniūnijos pastato stovi koplytėlė žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (pastatyta 1997 m., autorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis). Į šiaurę nuo miestelio centro kairėje Kauno gatvės pusėje yra išlikusi, renovuota XVIII a. mūrinė Žeimių dvaro koplyčia. Statinys 3 aukštų, stogai dengti čerpėmis. II aukšte yra šventojo skulptūra. Taip pat yra paminklas Vaclovui Michnevičiui (pastatytas 2007 m.), paminklinis akmuo ir skverelis K. Bogdanui (2012 m.).

Žeimių dvaro koplyčia – vienas miestelio simbolių

Etimologija redaguoti

Pavadinimas tikriausiai yra asmenvardinis vietovardis.[4] Tokiu atveju, atsižvelgiant į kirčiavimą, miestelio pavadinimas būtų sietinas su pavarde Žeĩmis – būtent tokia vietovardžio forma minima iki XX a. vidurio.

Geografija redaguoti

Miestelio vakarinėje dalyje teka Lankesa. Žeimių liepos – gamtos paminklas. Į pietvakarius nuo miestelio įsikūrusi gel. stoties gyvenvietė. Miestelyje šalia Bevardžio ežerėlio stūkso Žeimių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo kaimo prasideda Žeimių miškas.

Istorija redaguoti

 
Žeimiai XVI a. Livonijos žemėlapyje (Seymy)

Manoma, kad XIII–XIV a. Žeimiai buvo valsčiaus centras. Pirmą kartą Žeimius 1319 m. mini kronikininkas Motiejus Strijkovskis. Jis aprašo Kryžiuočių mūšį su Ldk Gediminu. Šį mūšį taip pat aprašė istorikas Teodoras Narbutas. Patikimesnis vardo paminėjimas (Zeymen) 1363 m. istoriniuose šaltiniuose. Tais metais abiejų vokiečių ordinų magistrai organizavo žygį prieš lietuvius, kurio metu Žeimiai buvo smarkiai nuniokoti. Vėliau Žeimiai minimi 1365, 1379, 1384 m. 1387 m. Jogaila Žeimius užrašė Skirgailai.

Nuo XV a. pabaigos minimas Žeimių dvaras, nuo 1528 m. – miestelis. Žeimiai – senas protestantizmo židinys. XVI a. čia veikė reformatų mokykla, XVII a. – knygų spaustuvė. Spaustuvininkas J. Morkevičius 1605 m. čia išleido Gilevskio knygą „Katekizmo išdėstymas“. 1613 m. Žeimiai degė. 1748 m. gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Žeimiai – vienas iš 1831 m. sukilimo centrų. Čia buvo įsikūręs generolas Antanas Gelgaudas. 1831 m. birželio 11 d. Žeimiuose išleistas skelbimas.

XIX a. Žeimiai – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5] Tarpukariu veikė smulkaus kredito draugija, vartotojų bendrovė, 10 krautuvių, prieglauda. 1941 ir 1948 m. ištremta 17 Žeimių gyventojų. Pokariu apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Sovietų okupacijos metu Žeimiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]

2007 m. patvirtintas Žeimių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XIV a. Žeimių valsčiaus centras ?
XIX a. – 1915 m. Kauno apskritis
19191950 m. Kėdainių apskritis
19501962 m. Žeimių apylinkės centras Jonavos rajonas
19621965 m. Kauno rajonas
19651995 m. Jonavos rajonas
1995 Žeimių seniūnijos centras Jonavos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
Paminklas Vaclovui Michnevičiui
 
 
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11]
247 458 524 460 614 715 877
1983 m.[12] 1987 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur. -
893 1 021 949 962 860 734 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės redaguoti

  • Vaclovas Michnevičius (1866–1947), architektas, Žeimių mokyklos absolventas; pagal jo projektą pastatyta Žeimių bažnyčia (priešais ją yra jam pastatytas paminklas); palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje;
  • Kosakovskiai, grafai, Žeimių dvaro valdytojai; 2 šeimos mauzoliejai yra prie bažnyčios, šventoriaus koplyčiose;
  • Edvardas Gružas (1949–2004), generalinis policijos komisaras, konsulas;
  • Remigijus Osauskas (1974–), politikas, Jonavos vicemeras (2011–2015 m.); Žeimių vidurinės mokyklos absolventas, Kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ steigėjas, Klubo pirmininko pavaduotojas[
  • Konstantinas Bogdanas (1926–2011), Lietuvos skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas; Žeimiuose yra memorialinis K. Bogdano muziejus.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Жеймы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1А (2) : Гаагская конференция — Кочубей. С.-Петербургъ, 1905., 741 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 277
  5. Żejmy (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 760 psl. (lenk.)
  6. Žeimiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ŽeimiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 879 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. ŽeimiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 480 psl.
  13. Žeimiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 642
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės

  Beinaičiai – 10 km ŠĖTA – 12 km
Mimaliai – 3 km
 
     
     
     
Liepiai – 5 km
JONAVA – 15 km Vaivadiškiai – 6 km