Konstantinas Bogdanas
| Konstantinas Bogdanas | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. vasario 4 d. Žeimiai, Kėdainių apskritis |
| Mirė | 2011 m. rugsėjo 26 d. (85 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Saltoniškių kapinėse |
| Tėvas | Aleksandras Bogdanas |
| Motina | Ona Bogdanienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Bogdanienė |
| Vaikai | Konstantinas, Jurga |
| Veikla | skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1958 m. SSKP |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Konstantinas Bogdanas |
Konstantinas Bogdanas (1926 m. vasario 4 d. Žeimiai, Kėdainių apskritis – 2011 m. rugsėjo 26 d.) – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų.
Biografija
redaguotiGimė Žeimių dvare. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, 1939–1944 m. Biržų gimnazijoje. 1944 m. buvo įstojęs į Vietinę rinktinę, Marijampolės karo mokyklos kariūnas.[1] 1944–1945 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1947–1951 m. Kauno 6-osios ir 7-osios gimnazijų, Kauno mokytojų seminarijos mokytojas. 1951 m. su pagyrimu baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (dėstytojai Robertas Antinis, Bronius Pundzius, Juozas Mikėnas).
1951–1993 m. (su 1953–1956 m. pertrauka) Vilniaus dailės instituto (VDI) dėstytojas. 1953–1956 m. SSRS dailės akademijos I. Repino dailės instituto Leningrade aspirantas. 1956 m. apgynė kandidato disertaciją, menotyros kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
1956–1962 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos sekretorius, 1962–1982 m. pirmininko pavaduotojas. 1961–1988 m. VDI Skulptūros katedros vedėjas, 1962–1969 m. instituto prorektorius mokslo ir mokymo reikalams. 1982–1987 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. 1983 m. SSRS dailės akademijos narys korespondentas. 1985–1989 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Palaidotas Saltoniškių kapinėse, Vilniuje.
Kūryba
redaguotiRašė ir publikavo eilėraščius, daugelio straipsnių dailės ir kultūros klausimais respublikos ir užsienio spaudoje autorius. Atkūrė kelis bajorų herbus, dalyvavo Lietuvos herbo konkurse (II premija).
Sukūrė kelis šimtus monumentaliosios, daugiafigūrinės ir portretinės skulptūros darbų. Vienas žymiausių „leninianos“ kūrėjų Lietuvoje. Realistiniai kūriniai pasižymi kompozicijos, plastinių formų įvairove, psichologinės charakteristikos tikslumu, medžiagos (bronza, marmuras, granitas) savybių išryškinimu.[2]
Nuo 1951 m. dailės darodų Vilniuje, Biržuose, Maskvoje (Rusija), Helsinkyje (Suomija), Sofijoje (Bulgarija), Belgrade (Jugoslavija), Vienoje (Austrija), Rygoje (Latvija), Pekine (Kinija) ir kt. dalyvis.
Kūriniai
redaguoti
Istorinės tematikos kompozicijos:
- Paminklas 1200 gvardiečių. Karaliaučius, su J. Mikėnu, 1945 m.
- 1863 m. valstiečių sukilimas Lietuvoje. 1956 m.
- Leninas ir Vincas Kapsukas Poronine. Vilnius, Antakalnis, 1957 m., past. 1979 m., dab. Grūto parkas
- Gediminas. 1985 m.
- Leninas. Jonava, dab. Grūto parkas
Paminklinės skulptūros:
- Kristijonas Donelaitis. Vilniaus universitetas, 1963 m.
- Jakovas Smuškevičius. Rokiškis, 1969 m.
- Vilius Kudaba. Švenčionys, 1972 m.
- Julius Janonis. Biržai, 1976 m.
- Pranas Gudynas. 1982 m.
- Juozas Gruodis. Kaunas, 1985 m.
- Motina. Aukštųjų Šančių karių kapinės, Kaunas, 1985 m.
- Paminklinis akmuo Stanislovui Rapolioniui Šalčininkų raj., 1986 m.
- Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Vilniaus arkikatedra, 1991 m.
- Paminklas žuvusiems partizanams ir tremtiniams. Žeimiai, 1993 m.
- Abraomas Kulvietis. Jonava, 2009 m.
Antkapiniai paminklai:
- Leonas Prūseika. Čikaga, 1962 m.
- Romanas Žebenka. Baisogala, 1968 m.
- Stasys Krasauskas. Vilnius, 1986 m.
Portretai:
- Mano draugai. Ciklas, 1954–1955 m.
- Juozas Gruodis, 1960 m.
- Jonas Kubilius, 1963 m.
- Karlas Marksas, 1963 m.
- Vytautas Mackevičius, 1972 m.
- Lietuvių raštijos ir grožinės literatūros pradininkai. Ciklas, 1976–1979 m.
- Vytautas Jonynas, 1980 m.
- Vytautas Kalinauskas, 1986 m.
- Valdas Adamkus, 1992 m.
- Vilniaus universiteto garbės daktarai. Ciklas, 1992–1996 m.
- Frank Zappa, 1995 m.
- Saulius Sondeckis, 1998 m.
Įvertinimas
redaguoti- 1963 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1976 m. LSRS liaudies dailininkas
- 1977 m. LSSR valstybinė premija už K. Donelaičio skulptūrą
- 1986 m. Tautų draugystės ordinas
- 2000 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajono garbės pilietis [3]
- 2011 m. liepos 28 d. Biržų rajono garbės pilietis[4]
- 2018 m. atidarytas memorialinis muziejus Žeimiuose[5]
Bibliografija
redaguoti- Rusų skulptorius R. R. Bachas (monografija, 1954 m.)
- Juozas Mikėnas (rusų kalba, 1961 m.)
- Lietuvos dailė (rusų kalba, su Svetlana Červonaja, 1972 m.) [6]
- Konstantinas Bogdanas: skulptorius (sud. Irena Račkauskaitė-Petraitienė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. – 232 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-45-6
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Pirmuosius paveikslus ir skulptūras sukūrė Biržuose“. siaure.lt. 2011-02-05. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Konstantinas Bogdanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 314 psl.
- ↑ http://www.jonava.lt/konstantinas-bogdanas Archyvuota kopija 2016-06-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Biržų miesto garbės piliečiai“. birzai.rvb.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
- ↑ Jonavos rajone atidarytas skulptoriaus Konstantino Bogdano muziejus, 15min.lt
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Konstantinas Bogdanas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 271