Jono Basanavičiaus gatvė (Jonava)

Jono Basanavičiaus gatvė Jonavoje (tarybiniais metais – Spalio revoliucijos gatvė) – pagrindinė Jonavos miesto gatvė, pavadinta Jono Basanavičiaus (1851–1927) vardu (siekiant įamžinti visuomenės veikėjo, „Aušra“ redaktoriaus, gydytojo, dirbusio Jonavoje, atminimą).

„Šviesos bokštas“ – Jonavos miesto simbolis (J. Ralio ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje)

Geografija redaguoti

 
Gatvė nuo Ukmergės plento pusės
 
Gatvės pradžia

Gatvė prasideda pačiame miesto centre, ties Šviesos bokštu (ties Žeimių ir J. Ralio gatvėmis). Baigiasi gerokai už Jonavos geležinkelio viaduko, einančio virš J. Basanavičiaus gatvės, ties Laukagaliais. Ribojasi su Vytauto, J. Janonio, Prezidento, Kęstučio, Pylimo, Ateities, Lietavos, Panerių, Fabriko ir Ukmergės gatvėmis.

Pabaigoje gatvė pereina į plentą Ukmergės link. Važiuojant nuo Ukmergės pusės link Jonavos miesto centro, atsiveria graži panorama, gatvės slėnis, ypač patraukliai atrodantis vakarais ir naktimis (esant apšvietimui).

Pastatų numeriai – nuo 1 iki 81.

Įstaigos, įmonės, organizacijos redaguoti

 
Prekybos centras „Jonė“: čia veikia „IKI“ ir įvairūs prekybos salonai (buvusi universalinė parduotuvė)
 
Jonavos krašto muziejus – senoji arklių pašto stotis, veikusi atkarpoje Daugpilis-Kaunas
 
Koplytstulpis Žilvičio būrio partizano Juliaus Vasiliausko–Balandžio žūties vietoje, gatvės gale, tarp nr. 73 ir 75
 
Jonavos verslo centras

Gatvės pradžioje, dešinėje (nuo J. Ralio g. pusės) porinių namų seriją pradeda dviaukštis namas. Jame glaudžiasi įvairios parduotuvės, organizacijos – Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos rajono skyrius ir Jonavos rajono 4-asis notaro biuras (J. Basanavičiaus g. 2). Namas apkabintas reklaminiais stendais bei vėliavomis.

Kitoje gatvės pusėje (kairėje) – Jonavos kraštotyros muziejus (senoji Daugpilio-Kauno arklių pašto stotis). Jį sudaro 3 pastatai. Čia veikia istorinės ir etnografinės ekspozicijos, administracija, įskūręs JKM Turizmo informacijos centras (J. Basanavičiaus g. 3)[1]. Ant pagrindinio senosios pašto stoties pastato sienos yra paminklinės atminimo lentos Marijai Zabielaitei-Kosakovskienei (1704–1769) ir dr. J. Basanavičiui.

Netoli – Jonavos advokatų kontora (J. Basanavičiaus g. 4), „BTA draudimas" Jonavos klientų aptarnavimo centras (J. Basanavičiaus g. 4), Gintarinė vaistinė (J. Basanavičiaus g. 6), medžių apsuptyje – Jonavos suaugusiųjų švietimo centras (J. Basanavičiaus g. 7). Šioje vietoje po medžių lapija vykdavo respublikinės poezijos pavasario šventės, kitokie renginiai.

Viena svarbiausių miesto centre lankomų vietų yra prekybos centras „IKI“, valdomas UAB „Palink" (sovietiniais metais čia veikė valstybinė universalinė parduotuvė). Pastato plotas – 1650 m². Jame veikia foto paslaugų UAB „Kodak Express„, gėlių ir augalų UAB „Sajura“, kosmetikos ir parfumerijos parduotuvė SARMA ir baldų gamintoja UAB „Admodė“[2] (J.Basanavičiaus g. 6). Pastato rūsyje veikia kavinė „Geltonas baras" (valdo UAB „Vašrima„).

Toliau įsikūrę UAB „TIKS langai“ prekybos taškas (J. Basanavičiaus g. 14) ir Optikos salonas (J. Basanavičiaus g. 19).

Prezidento ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje stovi Jonavos verslo centras (J. Basanavičiaus g. 22/ Prezidento g. 8). Jame veikia „SEB“ banko Kėdainių filialo Jonavos skyrius, Advokatės Albinos Cirulienės kontora, draudimo bendrovės UADB „Industrijos garantas“ ir UAB „Aviva Lietuva" Jonavos biuras.

Toliau įsikūrę čiužinių gamintoja UAB „Lonas" (J. Basanavičiaus g. 24)[3] bei nekilnojamojo turto bendrovė UAB „Jonvalda" (J. Basanavičiaus g. 27)[4], Michailo Rudakovo IĮ odontologijos kabinetas (J. Basanavičiaus g. 34), Gėlių ir floristikos UAB „Gėlių kiemelis" (J. Basanavičiaus g. 35).

Karių kapinės redaguoti

 
Jonavos karių kapinės (netoli geležinkelio viaduko)
 
Geležinkelio viadukas virš J. Basanavičiaus g. (ties Ateities ir Lietavos gatvėmis), už viaduko – Atminimo parkas
Pagrindinis straipsnis – Jonavos karių kapinės.

Ties J. Basanavičiaus, Ateities ir Lietavos gatvių sankirta (netoli geležinkelio viaduko) yra Karių kapinės. Čia yra Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiųjų kapai.

Kapinės laiptuotos. Ties įėjimu prie vartelių yra įrengti mediniai suoliukai. Pagrindiniai laiptai, esantys kapinių viduryje, veda link centrinio kapinių akcento – gedinčios moters statulos. Už jos, ant kapinių sienelės, kabo atminimo lenta su užrašu.

Atminimo parkas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Jonavos Atminimo parkas.

Ties geležinkelio viaduku, tarp J. Basanavičiaus ir Panerių gatvių bei geležinkelio, plyti Atminimo parkas. Jame ošia įvairių Jonavos organizacijų pasodinti medžiai (ąžuoliukai, berželiai, klevai ir kt.), krūmai. Parko pakraštyje ties Panerių gatve yra įvairaus dydžio akmenų dėlionės – Lietuvos Nepriklausomybės simboliai (Vyčio kryžius, kt.), atsiradę per kelerius metus nežinomos moters dėka. Parko šlaite stovi medinis koplytstulpis, skirtas šauliams atminti. Autorius – tautodailininkas, medžio drožėjas Andrejus Kazlauskas (g. 1944 m.).

Miškų urėdijos gyvenvietė redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė.

Jono Basanavičiaus gatvė pabaigoje, t. y. ties Fabriko ir Panerių gatvių sankirta, pereina į plentą Ukmergės link. Šioje vietoje prasideda Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė („Miškūkis"), viena iš Jonavos miesto dalių. Jos ribos – Laukagaliai (Jonavos miesto dalis), Laukagalių kaimas (Šilų seniūnija). Netoli yra Laukagalių piliakalnis (Milžinų Kalnas), įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos atragyje.

Gyvenvietėje yra numeruoti daugiabučiai namai Nr. 58, 60, 62, 64, 66, 68, 70 ir 72. Be to, du nauji nenumeruoti namai tarp Nr. 58 ir 60. Dauguma – triaukščiai, kiti – dviaukščiai.

1959 m. buvo pradėta statyti Jonavos miškų ūkio gyvenvietė. Spalio revoliucijos gatvės 74 (dab. J. Basanavičiaus g. 60) name įsikūrė Jonavos miškų ūkio administracija. Vėliau ji persikėlė į miesto pakraštį (šiuo metu įsikūrusi Miško g. 1). Gyvenvietėje pradėjo kurtis Miškų ūkio darbuotojai ir darbininkai, jų šeimų nariai. 1977 m. statybos baigtos (paskutinis pastatytas – triaukštis namas Nr. 74).

Maždaug nuo 2007 iki 2011 metų gyvenvietė papildomai plėtėsi. Joje buvo pastatyti du nauji privatūs namai.

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti