Laurynas Gucevičius

Laurynas Gucevičius
Laurynas Gucevicius.jpg
Gucevičiai
Herbas "Syrokomla"
Herbas "Syrokomla"
Gimė 1753 m. rugpjūčio 5 d.
Mirė 1798 m. gruodžio 21 d. (45 metai)
Tėvas Simonas Masiulis
Motina Kotryna Žekonytė-Masiulienė
Sutuoktinis (-ė) Teofilė Hermanovskytė
Commons-logo.svg Vikiteka Laurynas GucevičiusVikiteka
Paminklas Vilniuje, prie Šv. Kyžiaus bažnyčios.

Laurynas Gucevičius (krikštytas 1753 m. rugpjūčio 5 d. – 1798 m. gruodžio 21 d.) – lietuvių architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje.

BiografijaKeisti

Gimė valstiečių Simono ir Kotrynos - Žekonytės Masiulienės šeimoje Migonyse (Panevėžio apskritis, Kupiškio rajonas), krikštytas Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje[1]. Mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose. Vėliau penkerius metus mokėsi Panevėžio Pijorų mokykloje, norėjo tapti pijorų vienuoliu, tačiau per gaisrą viską praradęs tėvas pasikvietė jį pagelbėti ūkyje.

Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į Vilnių. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su vyskupu Masalskiu[2], tuometiniu Edukacinės komisijos pirmininku, jo paveiktas, įstojo į diecezijos seminariją. Jo mokytojais buvo Tomas Husaževskis, Vilhelmas Kalinskis. Neturėdamas dvasininko pašaukimo 1773–1775 m. studijavo Vilniaus universitete pas matematikos profesorius Pranciškų Norvaišą, Tadą Kundzičių. Taikomosios matematikos ir architektūros jį mokė tuo metu vienintelis Vilniaus architektas Martynas Knakfusas.

1778 m. išvyko į kelionę po Vakarų Europą, kur klausėsi architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo Paryžiaus Karališkojoje meno akademijoje pas įžymiausius to meto architektus J.Suflo (17131780 m.), žinomą kaip Paryžiaus Panteono statytoją, K.N.Ledu (17361806 m.), J. Rondele (1743-1829 m.). Vėliau išvyko į Romą ir praleidęs užsienyje ketverius metus grįžo į Lietuvą.

Vilniuje kartu su Martynu Knakfusu tapo Ignoto Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. Vadovavo Vilniaus katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą Stanislovo Augusto Poniatovskio buvo apdovanotas medaliu. 1785 m. pakanclerio Jurgio Chreptavičiaus pavedimu perstatė Vilniaus rotušę.

1789 m. už architektūros nuopelnus Seimo jam suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos galvos dalį Šešuolių seniūnijos žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį Braclavo apskrityje, ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje, Šv. Jono gatvėje, Žydų skersgatvio kampe.

17891794 m. Gucevičius dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo 1793 m. – civilinės architektūros profesorius), 1793 metais parengė architektūros dėstymo programą.

Laurynas Gucevičius dalyvavo 1794 m. sukilime. Organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.

Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė 1798 m. gruodžio 21 d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios (Geležinkelio g. 39). 1865 m. šios kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma, palaikai nėra surasti. Bažnyčios pašonėje įkastas kryžius su architekto vardu tik simbolinis[3].

Pagal kitus duomenis, Laurynas Gucevičius buvo palaidotas Rasų kapinėse. 1856 m. A. Kirkoro išleistoje knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, autorius aprašydamas Rasų kapines rašo: Čia ilsisi architektas Laurynas Gucevičius, kuris taip papuošė Vilnių ir Lietuvą.[4]

ŠeimaKeisti

Laurynas Gucevičius 1786 m. kovo 3 d. Vilniaus katedroje susituokė su Teofile Herma­novskyte. Su ja susilaukė septyneto vaikų.[5]

Suprojektuoti pastataiKeisti

 
L. Gucevičiaus paminklas prie jo vardo mokyklos Kupiškyje

Manoma, kad Laurynas Gucevičius kūrė projektus žinomoms didikų giminėms – Radviloms, Sapiegoms, Pacams, Tyzenhauzams ir kitiems.

ReikšmėKeisti

Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos, Lenkijos architektų. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos. Architekto darbams būdingas formų didingumas, tūrių monumentalumas, statinio ryšys su aplinka, savitas antikinių architektūros formų traktavimas.

Atminimo įamžinimasKeisti

 
Lauryno Gucevičiaus gimtinėje Migonių kaime (Kupiškio r.)

GimtinėjeKeisti

Laurynas Gucevičius gimė Migonių kaime, Kupiškio rajone. Jo gimtinės vietoje 1978 m. pastatytas atminimo paminklas (paminklo autorius skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas Vytautas Gabriūnas), 1993 m. paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 16526).

KupiškyjeKeisti

1997 m. Kupiškio mokyklai suteiktas Lauryno Gucevičiaus vardas, 2000 m. tapo gimnazija. Prie mokyklos pastatytas paminklas (skulptorius Vaclovas Krutinis), 1993 m. paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 15506). Jo vardu pavadinta Kupiškio miesto centrinė aikštė ir gatvė.

PalėvenėjeKeisti

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje atidengtos atminimo lentos Lauryno Gucevičiaus krikšto jubiliejaus proga.

VilniujeKeisti

  • Paminklas Laurynui Gucevičiui (Liejyklos g. 4)

1984 m. Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčią (S. Daukanto a., „Senamiesčio seniūnija“) trikampėje aikštelėje pastatytas paminklas Laurynui Gucevičiui įamžinti. Gipso skulptūrą sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas, aikštelę suplanavo architektai Rimantas Dičius ir Aleksandras Lukšas. V. Vildžiūnas apie L. Gucevičiaus paminklą rašė: „Paminklas L. Stuokai-Gucevičiui … – abstrakčios konstrukcijos metamorfozė į figūrą ir portretą. Projekte L. Stuokai-Gucevičiui figūros poza griežta, santūri. Kompozicija daugiau koncentriška, padiktuota būsimos paminklo vietos“. Paminklo kūrimą sunkino portretinės medžiagos nebuvimas. Buvo remtasi V. Budreikos atrastu mažu gipsiniu L. Gucevičiaus biustu ir asmeniška, daugiaplane kūrėjo vizija.[6]

Kai 1775 m. Edukacinė komisija įsigijo į rytus nuo M. K. Sarbievijaus kiemo esantį namą, universiteto rūmų kompleksas prasiplėtė iki Pilies gatvės. Po XIX a. perstatymų šioje vietoje susiformavo uždaras puikios akustikos kiemas. Jis pavadintas universiteto profesoriaus Lauryno Gucevičiaus vardu. Kiemo pastatuose buvo įkurta Lietuvos artilerijos kadetų mokykla, kurioje matematikos, topografijos ir fortifikacijos paskaitas skaitė L. Stuoka-Gucevičius. Ant šiaurinio korpuso sienos pritvirtinta jam skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas. Kiemas restauruotas 1971–1973 m. pagal architektės Eugenijos Urbonienės projektą. Atkasus ir restauravus gotikinius rūsius, įrengta studentų kavinė „Žaltvykslė“ (dabar restoranas „Aula“), kamerinis teatras. Ilgas, siauras koridorius jungia šį kiemą su Arkadų kiemeliu. Šiuo metu čia įsikūręs Orientalistikos centras, rūsyje veikia studentų teatras.[7]

PanevėžyjeKeisti

Lauryno Gucevičiaus bareljefas Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje, atidengtas 2003 m. (autorius Vytautas Tallat-Kelpša). Bareljefas – gimnazijos abiturientų ir jų tėvų dovana mokyklai.[8]

GatvėsKeisti

Lauryno Gucevičiaus vardu gatvės pavadintos - Vilniuje, Kupiškyje (aikštė), Migonyse.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Palėvenės RKB gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 655 įrašas, 96 psl.: lot. 1753 5ta Augusti babtisavi infantem n(omi)ne Laurentium Patris Symoni Masulis et Matris Catharinae Masulowa de villa Migance LL (krikšto tėvai) Georgius Malenonis cum Anna Baltuszucia de Parapia Lukouni
  2. Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis
  3. Vilnijos vartai, Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius)
  4. Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. 221 psl. ISBN 978-5-417-01035-4
  5. Rūta Janonienė. Kostrovickiai iš Arnionių - šeima, padėjusi išsaugoti Lauryno Gucevičiaus atminimą. Vilniaus dailės akademijos dailėtyros institutas, Acta Academiae artium Vilnensis/ 86-87, 2017.
  6. http://www.vilniusgo.lt/2016/10/18/skulptura-skirta-laurynui-guceviciui/
  7. https://www.vu.lt/apiemus/istorija/universiteto-rumai
  8. https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/lauryno-stuokos-guceviciaus-bareljefas/

NuorodosKeisti