1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija

1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija – didžiausia Lietuvoje buvusi pramoninė avarija ir ekologinė katastrofa,^[1]^[2] viena didžiausių tokio pobūdžio technologinių avarijų visoje TSRS,^[3] dėl ko žuvo 7 žmonės ir nukentėjo tūkstančiai žmonių Jonavos, Kėdainių, Ukmergės bei Širvintų rajonuose.

Dėl avarijos 1989 m. iškelta baudžiamoji byla netrukus (1990 m. gegužės mėn.) buvo nutraukta, nenustačius kaltų asmenų. Konstatuota, jog avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų.

2003 m. – praėjus keliolikai metų nuo avarijos – beveik šimtas buvusios įmonės „Azotas“ darbininkų kreipėsi į Lietuvos prezidentą, ministrą pirmininką bei sveikatos apsaugos ministrą, prašydami įvertinti nelaimės pasekmes bei įvertinti ją likvidavusių žmonių sveikatos būklę, kadangi buvo delsiama nustatyti, kad nelaimę likvidavusių asmenų susirgimai – profesiniai, susiję su apsinuodijimu avarijos likvidavimo dienomis. Be to, nebuvo atlikti išsamūs vandens, žemės, atmosferos tyrimai, taip pat tyrimai dėl gyventojų sergamumo, mirtingumo, apsigimimų ir pan.

Istorija redaguoti

1989 m. kovo 20 d., 11:20 valandą gamybinio susivienijimo „Azotas“ (dabar AB „Achema“) izoterminės saugyklos rezervuare įvyko sprogimas. Iš rezervuaro išsiliejo apie 7500 tonų skysto gryno (100 %) amoniako. Jis garavo, o vėliau užsidegė ir pasiekė nitrofoskos cechą. Šis užsidegė. Vėliau užsiliepsnojo ir trąšų sandėlis. Dėl aukštos temperatūros prasidėjo nitrofoskos cheminės skilimo reakcijos. Į atmosferą išsiskyrė nuodingi azoto oksidas, chloro dujos. Jų debesys pasiekė Jonavos rajono kaimus, taip pat Veprius, Deltuvą, Ukmergę, Širvintas, Kėdainius. Upninkuose (esančiuose už 10 km nuo gamyklos) amoniako garų koncentracija 150 kartų viršijo leistiną normą. Po paros nuo avarijos link Kėdainių nusidriekė nuodingas 50 kilometrų ilgio ir 7 kilometrų pločio šleifas.

1989 m. kovo 25 d. LTSR valdžia gyventojus informavo, kad Ukmergės rajone apsinuodijimo atvejų esą nebuvo, kad „matavimo prietaisai neužfiksuoja oro užterštumo. Šachtinių šulinių vandenyje nitritų ir amoniako normos nepadidintos“, nors tuoj po avarijos į Veprių ambulatoriją ėmė plūsti žmonės. Jie skundėsi dusuliu, galvos skausmu, perštinčia veidų ir rankų oda. Nuodingo šleifo zonos gyventojai neturėjo jokių apsisaugojimo priemonių.

Pasekmės redaguoti

Avarijos likvidavimo metu žuvo 7 žmonės, daugiau nei 50 buvo sužeisti
Keli šimtai darbuotojų, kitų žmonių apsinuodijo, tūkstančiai neteko darbingumo visiškai (ar iš dalies), pragyvenimo šaltinio; mažiausiai 29 tapo neįgaliais
Neigiamos pasekmės žmonių sveikatai: plaučių, kvėpavimo sistemos, odos ligos, onkologiniai susirgimai arba paaštrėjimai (Organizacijos „SOS-Vepriuose“ duomenimis, nuo vėžio po 1989 metų Veprių seniūnijoje mirė daugiau nei 30 gyventojų)
Jonavos miesto ir aplinkinių vietovių evakuacija į kitus rajonus
Žala gyvūnijai: išgaišo aplinkinių vietovių gyvuliai ir paukščiai (kolūkių ir gyventojų laikytos karvės, vištos, šunys ir kt.), krito laukiniai gyvūnai (Nerimi plaukė negyvos stirnos, kritę briedžiai ir šernai), Deltuvos kaime esantis lapynas neteko apie 30 000 lapių
Sunyko 40 ha kadagių draustinis, padaryta žala kitai augalijai (aplinkiniams miškams, medžiams ir krūmams)
Atmosferos, oro, žemės tarša

Žuvusieji redaguoti

Henrik Narkevič, Vilniaus 2-osios Specializuotos sukarintos priešgaisrinės dalies (2-SSPD) skyrininkas, vidaus tarnybos seržantas, ugniagesybos sporto meistras
Jonavos statybos tresto elektrikas Alfonsas Gudavičius

G/S AZOTAS Nitrofoskos cecho darbininkai:

aparatininkas Rimantas Venskus
elektromonteris Vladimir Savin

„Sojuzpromontaž“ darbuotojai:

Valerij Ergardt, suvirintojas elektra
Ivan Tichonenko, defektoskopininkas
Sergej Tichonov, šaltkalvis montuotojas

Atminimas redaguoti

Atminimo lenta žuvusiesiems (AB Achema gamyklos teritorijoje)
Atminimo paminklas prie Veprių ambulatorijos (2000 m. įrengė Ukmergės rajono visuomeninė organizacija SOS-VEPRIUOSE, iniciatoriai Romas Petras Šaulys su žmona Gražina Šauliene)
Ekologinės atminties vakaras, skirtas avarijos 30-mečiui paminėti (Jonavos biblioteka, 2019 m. kovo 19 d.)
Kasmetinės Šventosios Mišios (kasmet, paskutinę kovo mėn. dekadą), Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Išnašos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

[1] ttps://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/baisiausia-ekologine-katastrofa-lietuvoje-upe-plauke-gaisenos-zmones-tebekencia.d?id=68102778

[2] ttps://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/katastrofiskos-jonavos-azoto-avarijos-padariniai-skaudina-ir-po-25-metu-582-413441

[3] ttps://www.alfa.lt/straipsnis/12797666/bronislovas-lubys-buvo-ne-karta-atsidures-kgb-akiratyje

[1]

[2]

[3]