Jonavos geležinkelio tiltas

Jonavos geležinkelio tiltas
The railway bridge in Jonava001.jpg

Jonavos geležinkelio tiltas
55°04′31″š. pl. 24°17′38″r. ilg. / 55.075278°š. pl. 24.293889°r. ilg. / 55.075278; 24.293889 (Jonavos geležinkelio tiltas)Koordinatės: 55°04′31″š. pl. 24°17′38″r. ilg. / 55.075278°š. pl. 24.293889°r. ilg. / 55.075278; 24.293889 (Jonavos geležinkelio tiltas)
Vieta Jonava
Kerta Nerį
Ilgis 206 m.
Plotis 5,9 m (senoji pusė – 4,4 m)
Aukštis 19,5 m
Pastatytas 1915 m.
Medžiagos Geležinės konstrukcijos
Konstrukcija Santvarinis tiltas

Jonavos geležinkelio tiltas (dar kitaip vad. Jonavos geležinis tiltas) – tiltas per Neries upę, Jonavos pietryčiuose. Kairiuoju krantu po tiltu praeina Taurostos g. (kelias  A6  KaunasZarasaiDaugpilis ), dešiniuoju – Panerių g.

Statinys reikšmingas konstruktyviniu, architektūriniu ir kraštovaizdiniu požiūriu. Tiltą sudaro geležinės konstrukcijos, besiremiančios į 3 iš plytų pastatytas atramas: 2 Neries krantuose bei vieną atramą upės vagos viduryje. Reikšmingas istorinis akcentas yra išlikęs Neries upėje sugriauto tilto tauras.

IstorijaKeisti

Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpoje per Neries upę Jonavoje 1871 m. buvo pastatytas ir išbandytas pirmasis medinis tiltas. Tuo pačiu metu šalia jo pradėtas statyti metalinis, 140 m ilgio, 4 angų santvarinis tiltas, užbaigtas 1873 m.

1901-1904 m. šalia esamo tilto, supylus pylimą bei abejose upės pusėse suformavus reljefą naujam geležinkelio tiltui, esamas metalinis tiltas buvo pritaikytas automobilių eismui. Naująjį keturių angų geležinkelio tiltą, nutolusį apie 20-25 metrus nuo pirmojo, projektavo broliai Petras ir Anupras Vileišiai. Tilto atramos ir tauras buvo pritaikyti dvikeliui geležinkeliui, tilto ilgis siekė 206 m, plotis - 5,9 m.

Per Pirmąjį pasaulinį karą tiltą sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė, susprogdinusi tilto atramą kairiajame upės krante. 1915 m. tiltas atstatytas.

1944 m. abu tiltus susprogdino besitraukianti iš Jonavos Vokietijos kariuomenė (iki šių laikų yra išlikę abiejų tiltų taurai). Pokaryje pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. 1948 m. atstatyta kairioji tilto pusė (pastaruoju metu nebuvo naudojama), 1983 m. – dešinioji. Tiltui statyti panaudotas iš Vokietijos atgabentas trofėjinis plieninis Rot-Vagnerio santvarų sistemos tiltas. 1983 m. šalia jo, ant tų pačių atramų, buvo pastatytas kitokios santvarinės sistemos tiltas, kuris yra naudojamas iki šiol.

2008 m. ant išlikusios senojo tilto atramos buvo planuota pastatyti Žemynos skulptūrą.

Geležinkelio tilto fortifikacijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Jonavos geležinkelio tilto bunkeriai.

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šalia tilto, abipus upės, stovėjo penki gynybiniai statiniai. Pirmieji fortifikaciniai statiniai tilto gynybai panaudoti maždaug XX a. pradžioje. Cariniu laikotarpiu pastatytos gelžbetoninės slėptuvės, vadinamieji „blokhausai“, skirti ginti tiltą ir jo prieigas lengvųjų šaunamųjų ginklų ugnimi. Tarpukaryje senieji statiniai buvo vertinami kaip netinkami tilto gynybai. 1937 m. pagal inžinieriaus Juozo Vitkaus-Kazimieraičio projektą Lietuvos kariuomenė įrengė aktyvias gelžbetonines slėptuves tilto ir jo prieigų gynybai. Jų išdėstymas neleido priartėti priešui prie tilto, neapšaudant bent iš vienos iš slėptuvių. Tai buvo pirmieji tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje, suprojektuoti ir įgyvendinti vietos inžinierių pajėgomis. Panašus gynybos projektas buvo realizuotas ir prie kito Lietuvos geležinkelio tilto – Lyduvėnų tilto per Dubysą.[1]

GalerijaKeisti

LiteratūraKeisti

  • Eligijus Juvencijus Morkūnas. Technikos paminklai Lietuvoje. Kultūros paveldo centro leidykla „Savastis„. Vilnius, 2000.
  • Darius Klibavičius. Jonavos tiltai // Jonavos rajono laikraštis „Naujienos“. – 2000 m. liepos 11 d., p. 4.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Objekto Nr. 43871 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

Artimiausi tiltai per Nerį
prieš srovę: Jonavos geležinkelio tiltas pasroviui:
Taurostos tiltas Jonavos tiltas