Bronislovas Lubys
Gimė 1938 m. spalio 8 d.
Plungė
Mirė 2011 m. spalio 23 d. (73 metai)
Druskininkai
Sutuoktinis (-ė) Lyda Lubienė
Veikla Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas.
Žinomas (-a) už LR ministras pirmininkas 19921993
Žymūs apdovanojimai
  • 2001 m. Lenkijos Ordino už nuopelnus Komandoro kryžius

Bronislovas Lubys (1938 m. spalio 8 d. Plungėje – 2011 m. spalio 23 d. Druskininkuose, palaidotas Plungėje) – Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas, KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto (KU) garbės daktaras, mecenatas, Jonavos rajono garbės pilietis, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje (LPK) vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (valdė ~51 % akcijų); ilgą laiką buvo laikomas turtingiausiu žmogumi Lietuvoje[1].

Biografija

redaguoti

19461957 m. mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, 1957–1963 m. studijavo KPI Chemijos fakultete, įgijo chemijos inžinierius laipsnį. 19631976 m. studijavo LŽŪA aspirantūroje[2], kurią baigė, apgynęs chemijos mokslų kandidato laipsnį (1993 m. Lietuvos mokslų tarybos laipsnis nostrifikuotas kaip technikos mokslų daktaro). 19831991 m. buvo KPI (vėliau – KTU) Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedros dėstytojas. Nuo 1989 m. – docentas.

1963–1964 m. buvo Azotas“ skyriaus viršininkas, 1964–1971 m. – cecho viršininko pavaduotojas. 1971–1985 m. – vyriausiasis inžinierius, 19851991 m. – direktorius, generalinis direktorius. 19931994 m. Jonavos VĮ „Azotas“ generalinis direktorius. Pervadinus įmonę nuo 1994 m. AB „Achema“ prezidentas.

1991–1992 m. dirbo kaip LR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas (vicepremjeras), 1992–1993 m. – LR Ministras Pirmininkas.[3] Nuo pat įkūrimo (1993 m.) Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir AB koncerno „Achemos grupė“ prezidentas, valdybos pirmininkas. Nuo 1999 m. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) prezidentas, valdybos pirmininkas. Mirė 2011 m. Druskininkuose nuo širdies priepuolio.

Visuomeninė veikla ir pasiekimai

redaguoti

LTSR laikais aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvoje stambiąją cheminių trąšų gamybos pramonę, statė ir vadovavo Jonavos azotinių trąšų gamyklai, buvo ilgametis GS „Azotas“ direktorius. Kuravo specialistų šiai pramonės šakai ruošimą, profesinį tobulinimą. Vienas Lietuvos pramonės po Nepriklausomybės atkūrimo puoselėtojų. Atstovavo Lietuvos pramonininkų, Lietuvos ūkio interesams užsienyje. Buvo Tarptautinės trąšų asociacijos (JFO) tarybos narys, vienas iš Baltijos jūros baseino šalių verslo kongreso Stokholme bei Europos pramonės ir verslo kongreso steigėjų[4].

Jonavos rajono tarybos narys. Daug prisidėjo prie Jonavos miesto augimo ir gražėjimo, rėmė kultūrinį ir ekonominį miesto vystymąsį[5].

1998 m. kartu su penkiolika kitų žymių Lietuvos žmonių įkūrė Algirdo Brazausko fondą (fondo veikla – jaunų mokslininkų ir studentų rėmimas). Mokslinių tyrimų rėmėjas, KTU mecenatas[6] Cheminės inžinerijos specialistų ruošimo KTU Cheminės technologijos fakultete rėmėjas, materialinės – techninės bazės stiprintojas. Jo iniciatyva įkurtas mokymo centras, populiarinantis cheminės inžinerijos profesiją tarp moksleivių.

51 išradimo, daugelio straipsnių spaudoje autorius. Įvairių parodų sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, LR mokslinės techninės draugijos premijų laureatas[7].

Lietuvos rankinio jaunimo čempionas (1956 m.), TSRS vandens turizmo čempionas (1968 m.)[8].

2002 m. suteiktas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaro laipsnis.

2015 m. Jonavoje prie Meno mokyklos pastatytas paminklas.[9]

Apdovanojimai

redaguoti
  • LTSR nusipelnęs inžinierius, 1978 m.;
  • Lietuvos Respublikos nepriklausomybės medalis;
  • II laipsnio Gedimino ordinas;
  • Lenkijos Respublikos Komodoro ordinas;
  • Jonavos rajono garbės pilietis, 2000 m.;
  • Plungės miesto garbės pilietis, 2002 m.;
  • Klaipėdos universiteto garbės daktaras, 2001 m.;
  • KTU Garbės daktaras (2002 m. birželio 19 d.);
  • Tarptautinė Petro Didžiojo vardo premija, 2002 m.;
  • Estijos II laipsnio Baltosios žvaigždės ordinas, 2004 m.;
  • Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordinas, 2006 m.;
  • „Krištolinė gulbė“ (apdovanojimas už didžiausią indėlį į Jonavos rajono savivaldybės biudžetą; stambių įmonių kategorijoje), 2007 m.;
  • „Darbo žvaigždė" (apdovanojimas), 2008 m.;
  • Rusijos Federacijos Technologinių mokslų akademijos užsienio narys – akademikas[10].
 

Vikicitatos

 
Wikiquote logo

Išnašos

redaguoti
Politinis postas
Prieš tai:
Aleksandras Abišala
Lietuvos ministras pirmininkas
1992 - 1993
Po to:
Adolfas Šleževičius