Laurynas Gucevičius

(Nukreipta iš puslapio Laurynas Stuoka-Gucevičius)
Laurynas Gucevičius
Nežinomo autoriaus litografija, po 1801 m.
Gucevičiai
Herbas „Syrokomla“
Herbas „Syrokomla“
Gimė 1753 m. rugpjūčio 5 d.
Migonys
Mirė 1798 m. gruodžio 21 d. (45 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Vilniaus Šv. diakono Stepono bažnyčia
Tėvas Simonas Masiulis
Motina Kotryna Žekonytė-Masiulienė
Sutuoktinis (-ė) Teofilė Hermanovskytė
Vikiteka Laurynas Gucevičius

Laurynas Gucevičius (krikštytas 1753 m. rugpjūčio 5 d. – 1798 m. gruodžio 21 d.) – lietuvių architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje.

Paminklas Vilniuje, prie Šv. Kyžiaus bažnyčios.

Biografija redaguoti

Gimė valstiečių Simono ir Kotrynos-Žekonytės Masiulienės šeimoje Migonyse, krikštytas Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje[1]. Mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose. Vėliau penkerius metus mokėsi Panevėžio Pijorų mokykloje, norėjo tapti pijorų vienuoliu, tačiau per gaisrą viską praradęs tėvas pasikvietė jį pagelbėti ūkyje.

 
Verkių (?) rūmų projektas su Stanislovo Augusto Poniatovskio įrašu prancūzų kalba: "Lietuvio architekto Gucevičiaus rūmai kaimo vietovėje. Pirmasis aukštas ir pjūvis" (Maison de campagne par Gucewicz Architecte Lithuanois. Rez de chausse et coupe).

Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į Vilnių. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su vyskupu Masalskiu,[2] tuometiniu Edukacinės komisijos pirmininku, jo paveiktas, įstojo į diecezijos seminariją. Jo mokytojais buvo Tomas Husaževskis, Vilhelmas Kalinskis. Neturėdamas dvasininko pašaukimo 17731775 m. studijavo Vilniaus universitete pas matematikos profesorius Pranciškų Norvaišą ir Tadą Kundzičių. Taikomosios matematikos ir architektūros jį mokė tuo metu vienintelis Vilniaus architektas Martynas Knakfusas.

1778 m. išvyko į kelionę po Vakarų Europą, kur klausėsi architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo Paryžiaus Karališkojoje meno akademijoje pas įžymiausius to meto architektus Ž. Ž. Suflo (17131780 m.), žinomą kaip Paryžiaus Panteono statytoją, K. N. Ledu (17361806 m.), Ž. B. Rondelė (17431829 m.). Vėliau išvyko į Romą ir praleidęs užsienyje ketverius metus grįžo į Lietuvą.

Vilniuje kartu su Martynu Knakfusu tapo Ignoto Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. Vadovavo Vilniaus katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą Stanislovo Augusto Poniatovskio buvo apdovanotas medaliu. 1785 m. pakanclerio Jurgio Chreptavičiaus pavedimu perstatė Vilniaus rotušę.

1789 m. už architektūros nuopelnus Seimo jam suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos galvos dalį Šešuolių seniūnijos žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį Braclavo apskrityje, ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje, Šv. Jono gatvėje, Žydų skersgatvio kampe.

17891794 m. Gucevičius dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo 1793 m. taip pat buvo civilinės architektūros profesorius), 1793 metais parengė architektūros dėstymo programą.

Laurynas Gucevičius dalyvavo 1794 m. sukilime. Organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.

Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė 1798 m. gruodžio 21 d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios. 1865 m. šios kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma, palaikai nėra surasti. Bažnyčios pašonėje įkastas kryžius su architekto vardu tik simbolinis.[3]

Pagal kitus duomenis, Laurynas Gucevičius buvo palaidotas Rasų kapinėse. 1856 m. A. Kirkoro išleistoje knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, autorius aprašydamas Rasų kapines rašo: Čia ilsisi architektas Laurynas Gucevičius, kuris taip papuošė Vilnių ir Lietuvą.[4]

Šeima redaguoti

Laurynas Gucevičius 1786 m. kovo 3 d. Vilniaus katedroje susituokė su Teofile Hermanovskyte. Su ja susilaukė septyneto vaikų.[5]

 
L. Gucevičiaus paminklas prie jo vardo mokyklos Kupiškyje

Suprojektuoti pastatai redaguoti

Manoma, kad Laurynas Gucevičius kūrė projektus žinomoms didikų giminėms – Radviloms, Sapiegoms, Pacams, Tyzenhauzams ir kitiems.

Reikšmė redaguoti

Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos, Lenkijos architektų. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos. Architekto darbams būdingas formų didingumas, tūrių monumentalumas, statinio ryšys su aplinka, savitas antikinių architektūros formų traktavimas.

Atminimo įamžinimas redaguoti

 
Lauryno Gucevičiaus gimtinėje Migonių kaime (Kupiškio r.)

Gimtinėje redaguoti

Laurynas Gucevičius gimė Migonių kaime, Kupiškio rajone. Jo gimtinės vietoje 1978 m. pastatytas atminimo paminklas (paminklo autorius skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas Vytautas Gabriūnas), 1993 m. paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 16526 Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.).

Kupiškyje redaguoti

1997 m. Kupiškio mokyklai suteiktas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardas, 2000 m. tapo gimnazija. 2017 m.prie mokyklos atkeltas paminklas (skulptorius Vaclovas Krutinis), 1993 m. paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 15506 Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.). Jo vardu pavadinta Kupiškio miesto centrinė aikštė ir gatvė.

Palėvenėje redaguoti

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje atidengtos atminimo lentos Lauryno Gucevičiaus krikšto jubiliejaus proga.

 
Atminimo lenta Vilniaus universitete

Vilniuje redaguoti

  • Paminklas Laurynui Gucevičiui (Liejyklos g. 4)

1984 m. Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčią (S. Daukanto a., „Senamiesčio seniūnija“) trikampėje aikštelėje pastatytas paminklas Laurynui Gucevičiui įamžinti. Gipso skulptūrą sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas, aikštelę suplanavo architektai Rimantas Dičius ir Aleksandras Lukšas. V. Vildžiūnas apie L. Gucevičiaus paminklą rašė: „Paminklas L. Stuokai-Gucevičiui <...> – abstrakčios konstrukcijos metamorfozė į figūrą ir portretą. Projekte L. Stuokai-Gucevičiui figūros poza griežta, santūri. Kompozicija daugiau koncentriška, padiktuota būsimos paminklo vietos“. Paminklo kūrimą sunkino portretinės medžiagos nebuvimas. Buvo remtasi V. Budreikos atrastu mažu gipsiniu L. Gucevičiaus biustu ir asmeniška, daugiaplane kūrėjo vizija.[6]


Kai 1775 m. Edukacinė komisija įsigijo į rytus nuo M. K. Sarbievijaus kiemo esantį namą, universiteto rūmų kompleksas prasiplėtė iki Pilies gatvės. Po XIX a. perstatymų šioje vietoje susiformavo uždaras puikios akustikos kiemas. Jis pavadintas universiteto profesoriaus Lauryno Gucevičiaus vardu. Kiemo pastatuose buvo įkurta Lietuvos artilerijos kadetų mokykla, kurioje matematikos, topografijos ir fortifikacijos paskaitas skaitė L. Stuoka-Gucevičius. Ant šiaurinio korpuso sienos pritvirtinta jam skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas. Kiemas restauruotas 1971–1973 m. pagal architektės Eugenijos Urbonienės projektą. Atkasus ir restauravus gotikinius rūsius, įrengta studentų kavinė „Žaltvykslė“ (dabar restoranas „Aula“), kamerinis teatras. Ilgas, siauras koridorius jungia šį kiemą su Arkadų kiemeliu. Šiuo metu čia įsikūręs Orientalistikos centras, rūsyje veikia studentų teatras.[7]

Panevėžyje redaguoti

Lauryno Gucevičiaus bareljefas Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje, atidengtas 2003 m. (autorius Vytautas Tallat-Kelpša). Bareljefas – gimnazijos abiturientų ir jų tėvų dovana mokyklai.[8]

Gatvės redaguoti

Lauryno Gucevičiaus vardu gatvės pavadintos – Vilniuje, Kupiškyje (aikštė), Migonyse.

Šaltiniai redaguoti

  1. Palėvenės RKB gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 655 įrašas, 96 psl.: lot. 1753 5ta Augusti babtisavi infantem n(omi)ne Laurentium Patris Symoni Masulis et Matris Catharinae Masulowa de villa Migance LL (krikšto tėvai) Georgius Malenonis cum Anna Baltuszucia de Parapia Lukouni
  2. Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis Archyvuota kopija 2012-02-06 iš Wayback Machine projekto.
  3. Vilnijos vartai, Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius) Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
  4. Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. 221 psl. ISBN 978-5-417-01035-4
  5. Rūta Janonienė. Kostrovickiai iš Arnionių - šeima, padėjusi išsaugoti Lauryno Gucevičiaus atminimą. Vilniaus dailės akademijos dailėtyros institutas, Acta Academiae artium Vilnensis/ 86-87, 2017.
  6. http://www.vilniusgo.lt/2016/10/18/skulptura-skirta-laurynui-guceviciui/
  7. https://www.vu.lt/apiemus/istorija/universiteto-rumai
  8. https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/lauryno-stuokos-guceviciaus-bareljefas/

Nuorodos redaguoti