Andrius Janukonis
Andrius Janukonis (g. 1971 m. spalio 12 d. Jonavoje) – Lietuvos verslininkas, investuotojas, vienos didžiausių įmonių grupių regione ICOR valdybos pirmininkas ir akcininkas.
Biografija
redaguotiGimė inžinierių šeimoje. Baigė Jonavos trečiąją vidurinę mokyklą. Svajojo tapti laivo šturmanu, stojo į Leningrado jūreivystės mokyklą, bet nebuvo priimtas dėl silpno regėjimo. Įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1993 m. baigė teisės krypties studijas ir įgijo teisininko kvalifikaciją.
Veikla
redaguotiMokykloje Andrius Janukonis aktyviai užsiėmė visuomenine veikla.
Nuo pat pirmųjų studijų metų užsiėmė verslu, nesitikėjo studijoms reikalingos paramos iš tėvų. Pirmasis jo verslas buvo vaizdo salonas elektriniame traukinyje Vilnius-Kaunas. Verslo idėjai įgyvendinti prireikė nemažai pastangų, kadangi į 17 metų vaikino pasiūlymus atsakingi Vilniaus geležinkelio stoties tarnautojai žvelgė skeptiškai, keletą kartų atmetė pakartotinius atkaklaus studento prašymus, kol galų gale pavyko susitarti. Janukonis pats prižiūrėjo verslą, važinėdavo traukiniu, pardavinėjo bilietus, tikrino vaizdo įrangą.
Į verslą Janukonis įtraukė ir bendrakursius, kitus studentus, kadangi vaizdo salone reikėjo budėti ištisą parą. Pirmąjį kursą Teisės fakultete užbaigė sėkmingai – geriausiais pažymiais.
Vėliau, sulaukęs 18 metų, Andrius Janukonis kartu su verslo partneriu įkūrė kooperatinę bendrovę „Rubicon“, žyminčią koncerno Rubicon Group pradžią. Išsipirkę vietą, ėmė tarpininkauti Lietuvos prekių biržoje (tuo metu joje kasdien prekiaudavo apie 60 asmenų).
Pirmaisiais Nepriklausomybės metais verslininkas vertėsi prekyba, nemažai keliavo po užsienį, Rusiją dėl prekybos metalu. Dėl menkos patirties ir verslo rizikos valdymo gebėjimų trūkumų įmonė 1992 metais Lietuvos akciniam inovaciniam bankui įsiskolino 100 000 JAV dolerių, bet iš tuo metu atrodžiusios beviltiškos padėties pavyko sėkmingai išbristi: skola netrukus buvo atiduota, įmonė – pirmoji Lietuvoje – pradėjo prekiauti dujų skaitikliais, o nuo 1996 metų – vandens ir šilumos skaitikliais, juos diegė gamino, o šiuo metu ir eksportuoja.
1999-2014 metais A. Janukonis buvo UAB „Litesko“ valdybos narys, 2002-2014 metais – UAB „Vilniaus energija“ valdybos narys. 2005-2014 metais A. Janukonis ėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos valdybos pirmininko pareigas.
Šiuo metu įmonių grupės ICOR valdybos pirmininkas, City Service SE valdybos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys.
Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas
redaguotiA. Janukonio vadovaujamos įmonės pirmosios Lietuvoje pradėjo taikyti Vakarų Europoje populiarų viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo modelį. Tai leido įgyvendinti iki tol savivaldybių biudžetams neįkandamus projektus, kurie, pritraukus privačias lėšas, miestui bei gyventojams ėmė teikti visokeriopą naudą. Pastarojo bendradarbiavimo rezultatai – tokie traukos objektai, kaip Vilniuje veikianti universali „Siemens“ arena, „Vichy“ vandens parkas.
Interesų kova Seime
redaguotiNuo 1997 m. Andrius Janukonis kūrė energetikos (šilumo ūkio ir kt.) bendroves, atstovavo Prancūzijos bendrovei Dalkia (dabar - Veolia). Dėl pernelyg familiarių ryšių su vietos bei nacionaliniais politikais pateko į verslo konkurentų, LR specialiųjų tarnybų, teisėsaugos, o kartu ir į konkurentų valdomos žiniasklaidos akiratį.
Skandale dėl Seimo narių korupcijos buvo nustatyta, kad Andrius Janukonis neleistinai (nebūdamas registruotas lobistas) darė įtaką Tautos atstovams Seime ragindamas juos mažinti į Lietuvą iš Rusijos importuojamo iškastinio kuro (daugiausia – gamtinių dujų) tarpininkų pelno maržą. Tai būtų leidę mažinti A. Janukonio atstovautų šilumos tiekėjų produkcijos kainą vartotojams ir priimant su tuo susijusius įstatymus bei svarstant jų projektus. Tai išaiškėjo paviešinus keletą metų STT darytus pokalbių įrašus su Arvydu Vidžiūnu, Eligijumi Masiuliu, Vyteniu Andriukaičiu ir Vytautu Kvietkausku. Vos po dviejų mėnesių visi kaltinimai subliuško, tačiau A. Janukonio iniciatyva taip pat nepavyko – importuojamųjų gamtinių dujų pelno marža išliko nereguliuojama dar trejus metus ir jų importuotojams, skirtingais vertinimais, nereguliuojamuoju laikotarpiu atnešė apie 300 mln. Lt pelno.
Skandalas buvo įgavęs dvejopą pagreitį: išaiškėjo, kad Seimo nariai galimai pažeidė profesinę etiką bei politiko elgesio reikalavimus; antra, nuogąstauta dėl žmogaus teisių pažeidimo, kai buvo fiksuota keli tūkstančiai telefono pokalbių įrašų, o dalis jų buvo išviešinta per žiniasklaidą, atskleidžiant ir laisvai interpretuojant ir privataus gyvenimo faktus (dėl gyvenamosios vietos etc.). Andrius Janukonis dėl pažeidimų kreipėsi į teismą ir pareikalavo nutraukti senų pokalbių viešinimą ir laisvą jų interpretavimą, bei žalos atlyginimo.
„Abonento“ skandalas
redaguoti2008 m. kovo 20 d. vadinamojoje „Abonento“ byloje kartu su Artūru Zuoku pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą, skirta 100 MGL (12,5 tūkst. Lt) bausmė.[1]
Sienos kirtimo skandalas
redaguoti2006 m. vad. Sienos kirtimo skandalo metu A. Janukoniui bei jo kolegoms iš Rubicon Group buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėto sienos kirtimo Nidos pasienio punkte, kai BMW klasės automobiliu Lietuvos verslininkai, važiuodami iš Kaliningrado į Lietuvą, stabtelėję prie pakelto užtvaro ir nepastebėję pareigūnų, nepalaukė, kol pasieniečiai pasirodys ir atliks sienos kirtimo formalumus ir nuvažiavo Klaipėdos link. Juos sustabžius prie Neringos ekologinės kontrolės posto buvo patikrinti dokumentai ir palinkėta „gero kelio“. Tačiau jau po kelių dienų pareikšta, kad verslininkai galimai pažeidė įstatymus. Byla buvo nutraukta, pažeidėjams buvo taikyta administracinė atsakomybė (paskirta bauda). Netrukus tame pačiame pasienio poste pasikartojo panašus incidentas, tik jo dalyviu tapo kitas, tą kartą „Mercedes“ automobiliu važiavęs verslininkas. Buvo imtasi Neringos pasienio punkto pareigūnų profesionalumo tikrinimo.
Šeima
redaguotiAndrius Janukonis yra vedęs; žmona Živilė Janukonienė (g. 1971 m. Jonavoje) – sociologė, kartu augina du vaikus (sūnūs Ignas ir Vitas).