Grafitas
Grafitas | |
---|---|
Savybės | |
Kategorija | Mineralas grynuolis |
Cheminė formulė | Anglis, C |
Identifikacija | |
Spalva | Nuo plieno juodos iki pilkos |
Brėžis | jokio |
Kristalo sistema | Heksagoninė |
Skalumas | {001} |
Lūžimai | puikus vienakryptis |
Kietumas pagal Moso skalę |
1–2 |
Blizgesys | Pusiau metalinis |
Lūžio rodiklis | 2,417 |
Refrakcijos indeksas | nepermatomas |
Specifinis tankis | 2,09–2,23 |
Grafitas, C – grynuolis mineralas, alotropinė anglies modifikacija. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos γραφειν – braižyti, piešti. Skirtingai nei deimantas, grafitas yra laidininkas, todėl naudojamas elektrotechnikoje.
Grafitas – minkšta medžiaga, nes tarp grafito sluoksnių yra 0,335 nm atstumas.[1]
Radimvietės
redaguotiMineralas plačiai paplitęs. Jo randama JAV, Rusijoje, Kinijoje, Meksikoje, Indijoje ir kt. Randamas kartu su kitais mineralais: kvarcu, kalcitu, turmalinu, žėručiu.
Panaudojimas
redaguotiGrafitas naudojamas pieštukų gamyboje. Iš jo gaminami elektrodai. Naudojamas kaip neutronų lėtiklis branduolinėje energetikoje.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 277 p. ISBN 9955-25-108-5.